Vykdant Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) surengtą viešąjį pirkimą, paaiškėjo, kad likusiems žemės reformos darbams atlikti bus sutaupyta daugiau kaip 3 mln. eurų.
Šių metų liepos mėn. pradėtame viešajame pirkime dėl žemės reformos darbų jau pasirašytos ir gavus garantus įsigaliojo 44 sutartys. Dar penkios sutartys artimiausiu metu bus pasirašytos pasibaigus neskelbiamų derybų procedūroms, kurias leido vykdyti Viešųjų pirkimų tarnyba.
„Jau dabar galime pasakyti, kad atlikus naujus žemės reformos darbų pirkimus bus sutaupyta daugiau kaip 3 mln. eurų 2015 m. numatytų lėšų, – teigia NŽT direktorė Daiva Gineikaitė. – Tai dar kartą patvirtina, kad 2012–2013 metais sudarytose žemės reformos darbų sutartyse paslaugų įkainiai buvo išpūsti ir gerokai viršijo vidutines rinkos kainas.“
Žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų planų rengimo bei įgyvendinimo paslaugoms pirkti (visoms 52 pirkimo objekto dalims) šiemet buvo skirta 10 890 761 euras. Šiuo metu numatytų sutarčių suma siekia 7 003 759 eurus. Dėl likusių 5 pirkimo objekto dalių, dėl kurių vykdomos neskelbiamos derybos, sudaromų sutarčių bendra suma neviršys 843 629 eurus. Tokiu būdu, iš viso 2015 m. bus sudaryta pirkimo–pardavimo sutarčių neviršijant 7 847 388 eurų. Iš 2015 m. žemės reformos darbams skirtų lėšų bus sutaupyti 3 043 373 eurai, tai yra net 28 proc. pirkimams vykdyti planuotų lėšų.
Pasirašius naujas žemės reformos darbų sutartis, paaiškėjo, kad, palyginti su 2012–2013 metais sudarytomis žemės reformos darbų sutartimis, tiekėjų pasiūlyti įkainiai sumažėjo 30–60 proc. Žemės sklypų projektavimo darbai dabar kainuos 33,34 proc. pigiau, nei buvo ankstesnėse sutartyse, žemės sklypų ženklinimo darbų įkainiai sumažėjo net 60,47 proc., o dokumentacijos kompensacijai gauti rengimas atpigo 32,65 proc.
Naujajame žemės reformos darbų konkurse buvo gauti net 177 pasiūlymai. „Konkurso dalyvių gausa parodė, kad naujosios žemės reformos darbų pirkimo konkurso sąlygos išties sudarė galimybę daugiau pretendentų varžytis dėl valstybinių užsakymų žemės reformos darbams atlikti, o mums – galimybę gauti patrauklesnes paslaugų kainas“, – sako NŽT vadovė D. Gineikaitė.
Naujas viešasis pirkimas dėl žemės reformos darbų buvo pradėtas netrukus po to, kai kilo įtarimų dėl gali būti neskaidriai ir neteisėtai vykdomų žemės reformos darbų užsakymų, o Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) rekomendavo nebetęsti žemės reformos žemėtvarkos projektų ar jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo paslaugų užsakymo pagal 2012–2013 metais sudarytas pirkimo sutartis, nepaisant to, kad nesibaigė šių sutarčių galiojimas.
Atsižvelgdama į VPT rekomendacijas, tuomet NŽT iš dalies sustabdė žemės reformos darbų pirkimus pagal senąsias sutartis, o naujiems, dar nepradėtiems ir neužsakytiems žemės reformos darbams pirkti, paskelbė naują konkursą (Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo paslaugų atviras konkursas).
Tyrimus dėl 2012–2013 metais įtariama neskaidriai sudarytų brangių žemės reformos darbų jau yra pradėjusios Lietuvos teisėsaugos institucijos.
Nuosavybės teisių į žemę atkūrimas kaimo vietovėse visiems pretendentams yra dabartinės Vyriausybės programos vienas iš prioritetinių darbų.
Papildoma informacija apie žemės reformos eigą Lietuvoje
Kaimo vietovėse reforma baigta 99,5 proc.
Nuo žemės reformos pradžios (1991 m.) iki 2015 m. rugsėjo 15 d. vykdant nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo procedūras buvo pateikta 786,62 tūkst. piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į 4,02 mln. ha turėtos žemės šalies kaimo vietovėse.
Tarnyba, atsižvelgdama į piliečių prašymus, iki 2015 m. rugsėjo 15 d. priėmė 773,897 tūkst. sprendimų atkurti nuosavybės teises į 4,01 mln. ha žemės, miško ir vandens telkinių. Tai sudaro 99,5 proc. visų piliečių prašymuose nurodyto ploto (99,67 proc., įvertinus plotus, kurių negalima atkurti dėl pačių piliečių neveikimo).
2015 m. rugsėjo 15 d. duomenimis yra 3624 asmenys, kuriems Tarnyba neturi galimybės priimti sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėse dėl pačių asmenų neveikimo.
Miestuose reforma baigta 99,5 proc.
Lietuvos Respublikos miestuose iki 2015 m. liepos 1 d. yra pateikta 51,78 tūkst. piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į 39,35 tūkst. ha žemės miestams iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose.
Nuosavybės teisės į miestuose turėtą žemę iki 2015 m. liepos 1 d. atkurtos 84,13 proc. piliečių, pateikusių visus nuosavybės teises įrodančius ir giminystės ryšį su turėtos žemės savininku patvirtinančius dokumentus, – į 88,02 proc. žemės ploto, nurodyto jų prašymuose.
Iš 103 miestų 58 miestuose nuosavybės teisės į žemę iš esmės (daugiau nei į 99 proc. prašyme nurodyto žemės ploto) jau yra atkurtos.
Mažiausiai nuosavybės teisių į žemę yra atkurta didžiuosiuose šalies miestuose: Vilniaus mieste – 47,49 proc. ploto, nurodyto piliečių prašymuose, Palangos mieste – 80,17 proc., Kauno mieste – 88,62 proc.