Seimas po svarstymo pritarė Vartojimo kredito įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIIP-3370(2), kuriomis siūloma reguliuoti vartojimo kredito rinką taip, kad vartojimo kredito davėjai skolintų, o vartojimo kredito gavėjai skolintųsi atsakingai. Už naujas nuostatas balsavo 61 Seimo narys, prieš – 2, susilaikė 6 parlamentarai. Tam, kad jos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą.
Svarstomais įstatymo pakeitimais planuojama griežtinti vartojimo kredito sutarčių reklamos kontrolę. Pagal naujas nuostatas būtų draudžiama skleisti vartojimo kredito reklamą renginiuose ir jų reklamoje, skirtuose asmenims, jaunesniems kaip 18 metų, taip pat ugdymo įstaigose, kuriose ugdomi jaunesni kaip 18 metų asmenys. Visa informacija apie vartojimo kredito davėjo ar vartojimo kredito tarpininko veiklą ir siūlomas paslaugas privalėtų būti teisinga, aiški ir neklaidinanti.
Siekiant apsaugoti vartotojus, ypač tuos, kurie piktnaudžiauja sudarydami vartojimo kredito sutartis, numatoma įtvirtinti nuostatas, draudžiančias vadinamuosius naktinius kreditus – siūloma drausti išmokėti vartojimo kredito lėšas nuo 22 iki 7 valandos. Vartojimo kredito sutartis negalėtų būti sudaroma su jaunesniu kaip 18 metų asmeniu.
Prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalėtų įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais.
Įstatyme ketinama įtvirtinti 2 kalendorinių dienų nusiraminimo laikotarpį, per kurį vartojimo kredito gavėjas, nenurodydamas priežasties galėtų atsisakyti vartojimo kredito sutarties ir grąžinti vartojimo kredito davėjui arba paskolos davėjui (tarpusavio skolinimo atveju) jam išmokėtą vartojimo kredito sumą be jokių palūkanų, mokesčių ar kompensacijų.
Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, šiuo metu teisės akte imperatyviai įtvirtinta maksimali 200 procentų bendros vartojimo kredito kainos metinės norma kelia abejones, ar ji iš tiesų atitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir ar toks dydis visada gali būti laikomas sąžiningu ir atitinkančiu vartotojo interesus.
Įstatymo projekte siūloma nustatyti 2 pakopų vartojimo kredito kainos sudedamųjų dalių reguliavimo sistemą: vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma – ne didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai – ne didesnės kaip 0,04 procentų bendros vartojimo kredito sumos. Vartojimo kreditų kaina negalėtų viršyti bendros vartojimo kredito sumos.
Asmenims, kurie verčiasi vartojimo kredito teikimo, tarpininkavimo ar tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus veikla, tačiau nebūtų įrašyti į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą, viešąjį nepriklausomų vartojimo kredito tarpininkų sąrašą ar viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą, priežiūros institucija turėtų teisę skirti iki 57 924 eurų baudą.