Jūsų Didenybe Švedijos karaliene Silvija,
gerbiamasis kultūros ministre Šarūnai Biruti,
brangūs konferencijos dalyviai ir svečiai,
informacinių technologijų amžiuje vaikų ir paauglių skaitymas tampa dideliu iššūkiu kiekvienai visuomenei. Šis iššūkis reikalauja ypatingo įžvalgumo, drąsos priimti naujoves ir vis dažniau – ieškoti netradicinio kelio jaunojo skaitytojo link. Tam tikslui visame pasaulyje kuriamos novatoriškos skaitymo skatinimo programos. Joms įgyvendinti jėgas ir idėjas suvienija vaikų ir paauglių literatūros kūrėjai, tyrinėtojai, leidėjai, bibliotekos, mokyklos.
Žaviuosi ir palaikau visas idėjas, kurios skatina vaikus skaityti. Mano nuomone, knyga gali padėti vaikui užaugti, jeigu ji bus pasiūlyta tinkamu metu ir tinkamoje vietoje. Nes dažniausiai nenoras skaityti kyla dėl to, kad vaikas ar paauglys dar nėra pasirengęs imti į rankas vieną ar kitą kūrinį. Todėl esminis ateities iššūkis yra sugebėti pasiūlyti vaikams tinkamų knygų. Galbūt reikėtų peržiūrėti ir mokymo programas, lanksčiau žiūrėti į privalomąjį skaitymą, nes šiuolaikinio ugdymo specialistai pabrėžia kiekvieno vaiko unikalumą ir būtinybę jį skatinti.
Esu daug girdėjusi apie Švedijoje skiriamą ypatingą dėmesį vaikų ir jaunimo literatūros puoselėjimui ir sklaidai. Tikiu, kad Lietuvai kuriant ir plėtojant skaitymo programas, Švedijos patirtis yra neįkainojama – kaip ir švedų literatūrà vaikams ir paaugliams lietuvių kalba.
Švedijos autorių kūryba Lietuvoje yra populiari jau nuo seno. Mažųjų skaitytojų pažintis su ja prasidėjo beveik prieš šimtmetį. Ir jau daugelį metų švedų knygos vaikams ir paaugliams yra vienos skaitomiausių. Turbūt visi čia esantys sutiktų, kad Ronja plėšiko duktė, Karlsonas, kuris gyvena ant stogo, ar Pepė Ilgakojinė yra taip puikiai pažįstami mūsų vaikams, jog atrodo, kad šie personažai yra neatskiriama mūsų, o ne švedų literatūros dalis. Jie yra tikri mūsų vaikų įkvėpėjai ir mažų širdelių didvyriai.
Tai būtų neįmanoma be atsakingo ir talentingo vertėjų darbo. Iki praėjusio amžiaus 8-ojo dešimtmečio švedų literatūra vaikams ir paaugliams į lietuvių kalbą buvo verčiama per tarpines kalbas. Tačiau šiandien galime pagrįstai didžiuotis – turime tikrai profesionalių vertėjų iš švedų kalbos.
Beje, vertėjai galėtų reikšmingai prisidėti ir padėti švedų vaikams atrasti, susidraugauti ir pamilti lietuviškuosius personažus. Neabejoju, kad turime ką pasiūlyti literatūriniams mainams.
Baigdama savo sveikinimo kalbą, noriu nuoširdžiai padėkoti organizatoriams – Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai Švedijos Karalystės ambasadai Lietuvoje ir Švedijos institutui. Linkiu, kad tai būtų ne paskutinis kartas, kai Jus visus suburia tokia aktuali idėja.
Tikiu, kad skaitymas mūsų vaikams ir anūkams yra ir bus didelė vertybė ir gyvenimo dovana.
Dėkoju.