Seimas kartu su kitais Socialinio modelio įstatymų projektais svarstys naujos redakcijos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3238, kuriuo siekiama tobulinti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo sistemą, užtikrinant adekvačias išmokas apdraustiesiems, praplėsti apdraustųjų, turinčių teisę gauti šios draudimo rūšies išmokas, ratą bei užtikrinti šios draudimo rūšies išmokų tikslumą ir taiklumą. Už tokį sprendimą buvo, prieš balsavo, susilaikę Seimo nariai.
Įstatymo projektu siūloma einamųjų metų draudžiamąsias pajamas, derinant su kitais keičiamais socialinio draudimo įstatymais, pakeisti šalies vidutiniu darbo užmokesčiu.
Numatoma susiaurinti nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo sąvoką, atsižvelgiant į tai, kad nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų socialinis draudimas draudžia darbdavio riziką. Draudžiamaisiais įvykiais nebūtų laikoma:
įvykis pertraukos pailsėti metu, išskyrus papildomų, specialių pertraukų ar pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu, kai darbuotojas yra darbo vietoje, įmonės patalpose ar jos teritorijoje;
įvykis, įskaitant eismo įvykį, vykstant į (iš) darbo ir namų, išskyrus tuos atvejus kuomet darbuotojai yra vežami iki darbo vietos ir atgal organizuotai darbdavio transportu;
įvykis, įskaitant eismo įvykį vykstant į ne darbovietėje esančią vietą, kurioje darbuotojui išmokamas darbo užmokestis, bei vietos ne darbovietės teritorijoje, kurioje darbuotojas gali būti pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu.
Teikiamu projektu taip pat apibrėžiamas išmokų pobūdis. Išmokos laikomos tik turtinės žalos – tai yra negautų pajamų (ar jų dalies) atlyginimu. Asmeniui mirus, tiek vienkartinės, tiek periodinės draudimo išmokos vertintinos kaip turtinės žalos (tai yra prarastų pajamų) atlyginimas.
Periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus būtų diferencijuojamos, apskaičiuojamos pagal formulę ir priklausytų nuo apdraustojo asmens darbo užmokesčio.
Įstatymo projektu taip pat įgyvendinamas socialinio draudimo principų išgryninimas atsisakant prevencinių priemonių finansavimo socialinio draudimo lėšomis.
Siūloma atsisakyti periodinių nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų apdraustajam mirus dubliavimosi su socialinio draudimo našlių pensijomis ir našlaičių socialinio draudimo pensijomis.
Numatoma, kad viso dydžio netekto darbingumo periodinę kompensacija būtų mokama tuo atveju, jeigu nukentėjusysis dėl draudžiamojo įvykio netektų nuo 30 iki 45 procentų darbingumo, o tuo atveju, kai nukentėjusysis netektų 45 ir daugiau procentų darbingumo, netekto darbingumo periodinė kompensacija būtų mokama, jeigu nebūtų mokama socialinio draudimo netekto darbingumo pensija pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymą.
Asmenims, dėl apdraustojo mirties gaunantiems socialinio draudimo našlių pensijas ar socialinio draudimo našlaičių pensijas, siūloma mokėti ne viso dydžio periodines draudimo išmokas apdraustajam mirus, bet periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe ir socialinio draudimo našlių pensijos ar socialinio draudimo našlaičių pensijos skirtumą, jeigu mokama socialinio draudimo našlių ar socialinio draudimo našlaičių pensija būtų mažesnė.
Socialinio modelio projektams po pateikimo pritarė 82, prieš balsavo 16, susilaikė taip pat 16 Seimo narių. Pagrindiniu šių klausimų svarstyme paskirtas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, projektus siūloma svarstyti lapkričio 24 d.