Lietuvos socialdemokratų partijos informacinis centras praneša, kad „Rail Baltica“ atkarpos nuo Lenkijos – Lietuvos sienos iki Kauno atidaryme dalyvavusi Violeta Bulc, Europos Komisijos transporto komisarė, negailėjo gerų žodžių Lietuvos pastangoms tiesiant europinės vėžės geležinkelį. Paaiškėjo ir naujas „Rail Baltica“ projekto antrojo etapo paraiškų pateikimo terminas, kuriam Lietuva jau pasirengusi.
Eurokomisarė Violeta Bulc, kartu su Lietuvos Ministru Pirmininku Algirdu Butkevičiumi ir susisiekimo ministru Rimantu Sinkevičiumi, „Rail Baltica“ atkarpos atidarymo šventėje Kaune (š. m. spalio 16 d.), savo sveikinimo kalboje teigė, kad iki 2025 m. ši greitųjų traukinių geležinkelio linija sujungs Baltijos valstybes ir Centrinę Europą. „Kaip ir pirmojo dujotiekio tarp Lietuvos ir Lenkijos tiesimo susitarimų pasirašymas, taip ir šis įvykis geriausiai liudija Europos Komisijos pirmininko Žano Klodo Junkero įsipareigojimą kurti „daugiau sąjungos šioje sąjungoje“ ir būtent per „sujungiančią infrastruktūrą“, – sako Violeta Bulc, pridurdama, kad pirmoji atkarpa tarp Kauno ir Lietuvos – Lenkijos pasienio yra solidžius atskaitos taškas tolimesnei viso projekto „Rail Baltica“ raidai. „Aš su didžiausiu pasigėrėjimu stebiu kaip ambicingas „Rail Baltica“ projektas virsta realybe. Transportas – esminis mūsų ekonomikos variklis, o „Rail Baltica“ greitins mūsų susisiekimą ir prekių mainus, sujungs žmones, paskatins naujų darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą“, – įsitikinusi Europos Komisijos transporto komisarė.
Lietuvos pastangos tiesiant europinės vėžės geležinkelį yra pavyzdys. Anot V. Bulc, viena iš pagrindinių „Rail Balticos“ problemų, kurią reikia spęsti – Lenkijos pusėje ir ši šalis turėtų atlikti tam tikrus paruošiamuosius darbus. Šiuo klausimu yra tariamasi su Lenkijos infrastruktūros ministre, Lenkija raginama teikti didesnį prioritetą „Rail Baltica“ projekto plėtrai. Kita vertus, Violeta Bulc sako, kad projektas turi judėti ir Latvijoje bei Estijoje, nes tai labai svarbu tiek strateginiu, tiek politiniu požiūriu.
LSDP Informacinis centras atkreipia dėmesį, kad viešojoje erdvėje galėjo pasklisti neteisingai interpretuojama žinia, skelbusi, kad Lietuva neva neskuba pateikti projektų tolimesniam vėžės finansavimui ir dėl to Europos Komisija pratęsė „Europos infrastruktūros tinklų priemonės“ (sutrumpintai – EITP arba angliškas trumpinys – CEF), kurios lėšomis ir bus finansuojami tokie projektai kaip „Rail Baltica“, paraiškų priėmimą! Iš tiesų, šios priemonės pinigų skirstymas iš karto buvo numatytas padalinti į kelis etapus, kurių pirmasis jau įvyko, antrąjį pagal planą Europos Komisija numato skelbti šių metų lapkričio mėnesį, o paraiškas reikės pateikti iki 2016 m. vasario mėnesio galo. Nelaukiant kvietimo taisyklių ir siekiant kuo anksčiau pasiruošti būsimam kvietimui, jau šiuo metu Lietuva yra pasirengusi numatomų įtraukti į paraišką veiklų sąrašą ir jis yra aptartas su Europos Komisija bei projekto „Rail Baltica“ partneriais – Latvija, Estija ir Lenkija bei Suomija. Trečią kvietimą teikti paraiškas Europos Komisija planuoja skelbti 2016 m., o, jei liktų nepaskirstytų lėšų, tai galimas ir dar vienas kvietimas EITP likučiams.
LSDP Informacinis centras pažymi, kad projektas „Rail Baltica“ yra didžiausias, kada nors vykdytas transporto projektas Lietuvoje. Žinia, Europos Komisijos 2014–2020 m laikotarpiu numatytų Europos Sąjungos paramos limitų nepakanka visiškai įgyvendinti projektą, todėl projekto įgyvendinimą numatyta tęsti ir kitoje finansinėje perspektyvoje. Siekiant užsitikrinti sklandų projekto įgyvendinimo finansavimą, Lietuva, kartu su partnerėmis Latvija ir Estija, nuolat bendrauja su Europos Komisijos institucijomis dėl papildomų galimybių finansuoti šį svarbų projektą.
Išsamesnė informacija žiniasklaidai:
LSDP informacinio centro vadovė
Jolanta Bielskienė,
tel. nr. 8 612 01274
el. paštas: infocentras@lsdp.lt