Lapkričio 4 dienos posėdyje Žmogaus teisių komitetas svarstė Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą (XIP-2502), kuriuo siekiama užtikrinti dirbtinio apvaisinimo paslaugų kokybę, numatyti dirbtinio apvaisinimo sąlygas, būdus, tvarką, kokybės ir saugos reikalavimus, o taip pat sukurti priežiūros ir kontrolės mechanizmo prielaidas bei apibrėžti vaiko, gimusio dirbtinio apvaisinimo būdu, motinystės ir tėvystės klausimus.
Rengėjų pasiūlytame įstatymo projekte numatoma, kad dirbtinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik pilnametei, veiksniai, sudariusiai santuoką ar įstatymų numatyta tvarka užregistravusiai partnerystę, ir ne vyresnei kaip 45 metų moteriai, kai ji ir jos pilnametis veiksnus sutuoktinis (sugyventinis) pateikia: medicininę pažymą, liudijančią indikacijų dirbtiniam apvaisinimui buvimą ir kontraindikacijų nebuvimą; asmens tapatybę, amžių, santuokos (partnerystės) sudarymą liudijančius dokumentus ir rašytinį prašymą dėl dirbtinio apvaisinimo atlikimo bei prieš dirbtinio apvaisinimo pradžią pasirašytą informuoto paciento sutikimo formą dirbtiniam apvaisinimui.
Tačiau komitetas siūlo tobulinti projektą atsisakant diskriminacinių nuostatų, kuriomis suteikiama galimybė spręsti nevaisingumo problemą išimtinai susituokusioms ar registravusioms partnerystę poroms, užtikrinant galimybę taikyti šį gydymo metodą ir kitiems asmenims, ne tik tiems, kurie yra sudarę santuoką arba įregistravę partnerystę. Taip pat komitetas siūlo tobulinti projektą, atsisakant tokio rengėjų pasiūlyto teisinio reglamentavimo, kuris iš esmės susiaurina dirbtinio apvaisinimo, kaip gydymo metodo, galimybes, mažina dirbtinio apvaisinimo prieinamumą pacientams bei sukelia tam tikras rizikas moters sveikatai bei sėkmingam vaisiaus išnešiojimui.
Projekte numatomas daugiau negu 3 embrionų perkėlimas į moters gimdą, dėl ko kyla daugiavaisio nėštumo rizika. Taip pat numatomas besąlygiškas redukcijos draudimas, nepaisant galimų moters gyvybei pavojingų būklių ar pavojaus vaisiaus vystymuisi. Embrionų redukcija – dalies embrionų sunaikinimas gimdos ertmėje daugiavaisio nėštumo atveju. Projekte nėra numatyta embrionų užšaldymo galimybė, tuo tarpu embrionų šaldymas didintų moters galimybę pastoti išvengiant skausmingų ir rizikingų procedūrų.
Žmogaus teisių komitetas siūlo tobulinti projektą, teikiant prioritetą moters sveikatai, nevaisingų porų interesui bei po pagalbinio apvaisinimo procedūros gimsiančio vaiko sėkmingam vystymuisi. Taigi komitetas siūlo nedrausti embrionų šaldymo, riboti įkeliamų į gimdą embrionų kiekį iki 2 embrionų, numatyti redukcijos galimybę, nustačius pavojų moters gyvybei arba dėl kitų svarbių medicininių priežasčių (pavojaus moters sveikatai ar rizikos visų embrionų sveikam vystymuisi esant daugiavaisiam nėštumui).
Taip pat komitetas, atsižvelgdamas į medikų rekomendacijas, siūlo didinti moters amžių iki kurio gali būti atliekamas dirbtinis apvaisinimas. Siūloma, kad šią procedūrą būtų galima atlikti iš esmės iki jos vaisingo laikotarpio pabaigos – iki 50 metų amžiaus. „Dirbtinio apvaisinimo“ sąvoką komitetas siūlo keisti „pagalbinio apvaisinimo“ sąvoka, nes taikant šį apvaisinimo metodą nėra naudojami jokie dirbtinai sukurti audiniai, o procedūros atliekamos tik su natūraliomis vyro ir moters ląstelėmis.
Komitetas pritarė įstatymo projektui, tačiau pasiūlė tobulinti projektą pagal komiteto išvadoje pateiktus siūlymus.