Grupė Seimo narių šiandien užregistravo Civilinio kodekso pakeitimo projektą, kuriuo siūloma pakeisti dirbtinio apvaisinimo sąvoką į pagalbinio apvaisinimo bei įtvirtinti nuostatą, kad pagalbinio apvaisinimo, kaip ir bet kurios kitos ligos gydymas, būtų reglamentuojamas ne įstatymu, o Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Pagalbinio apvaisinimo projektas su pertraukomis Seime svarstomas jau kone 10 metų. Po pertraukos vėl pakėlus klausimo svarstymą, šis tapo politinių batalijų įkaitu.
„50 tūkstančių nevaisingų porų, negalinčių sau leisti pagalbinio apvaisinimo procedūros vis dar laukia savo šanso tik todėl, kad Seime svarstant 300 lapų apimties išvadas vyksta nuolatiniai ginčai ir nesutarimai, kai tuo tarpu tereikia pakeisti vieną kodekso straipsnį. Dabar Civiliniame kodekse yra parašyta, jog dirbtinis apvaisinimas reglamentuojamas kitais įstatymais. Pakeitus vieną straipsnį poros jau kitais metais turėtų galimybę susilaukti vaiko.“ – teigia Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Juras Požela.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete kitais metais numatyta 868 860 eurų pagalbinio apvaisinimo paslaugoms apmokėti. Nurodytos pinigų sumos turėtų užtekti 350-370 porų kompensuoti medikamentus ir pačią procedūrą.
„Nebūtina dar 10 metų ginčytis dėl įstatymo nuostatų, ypač turint omenyje, kad šios srities ekspertai teigia, jog toks įstatymas, koks jis yra dabar, realiame gyvenime neveiks. Be to, šis projektas buvo parengtas ne Vyriausybės, o dviejų Seimo narių.“
Diskusijose sutariama tik dėl vieno klausimo – dirbtinio apvaisinimo sąvokos keitimo. Terminas “dirbtinis apvaisinimas” yra kritikuotinas ir pastaruoju metu jau nevartotinas. Atliekant šias procedūras nenaudojamos jokios dirbtinės ląstelės ar genų inžinerijos būdu sukurti audiniai. Procedūros atliekamos su natūraliomis moters ir vyro organizmo lytinėmis ląstelėmis, tik pasitelkiami pagalbiniai apvaisinimo būdai siekiant sukelti moters nėštumą.
„Kalbant apie reglamentavimą, pažymėtina, kad nevaisingumas yra įtrauktas į ligų sąrašą, todėl jo, kaip ir bet kurios kitos ligos, gydymas turėtų būti reglamentuojamas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“ – teigia J. Požela.