JAV kompanijos prezidentas D. Moore: laisvieji menai padeda tapti geresniais lyderiais

„Jaunimas turėtų į darbo rinką ateiti su požiūriu, kad reikia sukurti daugiau vertės, nei vien tai, už ką gauni pinigus – tuomet jiems niekada nereikės jaudintis dėl darbo ateityje“, – sako Dan Moore, vadovaujantis „Southwestern Advantage“ – JAV kompanijai, kurioje dirba daug jaunų žmonių ir kuri kartu rūpinasi jų karjera bei reikalingų gebėjimų tobulinimu. D. Moore su pagyrimu baigė studijas Harvardo ir Vanderbilto universitetuose, o kompanijoje „Southwestern Advantage“, kuri rengia ir platina edukacines knygas amerikiečių šeimoms, jis dirba jau apie 40 metų. 

Įspūdingą patirtį jaunimo įdarbinimo srityje sukaupęs Dan Moore savo įžvalgomis ir patarimais dalinasi tiek su akademinėmis, tiek su verslo organizacijomis visame pasaulyje. Spalį jis lankėsi Kaune, Vytauto Didžiojo universitete (VDU), ir čia studentams papasakojo, kas svarbiausia, norint įsidarbinti ir sėkmingai siekti karjeros aukštumų.

Vadovaujate kompanijai „Southwestern Advantage“, skaitote paskaitas viso pasaulio studentams. Kuri iš šių veiklų Jums patinka labiausiai?

Man patinka abi veiklos. Vadovavimas „Southwestern Advantage“ yra svarbi privilegija – mūsų kompanijai daugiau nei 150 metų ir jos prezidentais per tą laiką buvo vos keletas žmonių, todėl man tai didelė garbė. Maloniausia dalis yra darbas su jaunaisiais lyderiais, tarp jų ir VDU absolventais – pamatyti, kaip išsigandę pirmakursiai virsta vienais geriausių lyderių pasaulyje. Stengiuosi ir padėti – ką išmokstu, perduodu jiems.

O dėstymas universitetuose man malonus, nes studentai nori mokytis. Paskaitose jie pradeda mąstyti apie save ir savo ateitį, o tai tikrai labai reikšminga.

Kaip vyksta studentų, darbuotojų atrankos procesas Jūsų kompanijoje?

Mūsų vasaros programoje dalyvauja daugybė studentų iš įvairių universitetų, tarp jų ir iš VDU. Jie atvyksta į JAV ir „Southwestern Advantage“ kompanijos jiems skirtoje programoje pradeda vieną pirmųjų savo verslų – pardavinėja knygas. Pradžioje yra informacinis susitikimas, kuriame visiems pristatome savo programą. Studentai, kurie nusprendžia dalyvauti programoje, turi ateiti į mažiausiai keturis pokalbius. Ten jie klausinėjami apie savo išsilavinimą, tikslus, prašome pateikti rekomendacijas. Susisiekiame ir su tėvais, nes jie turi didelę įtaką jauniems žmonėms ir turėtų dalyvauti kai kuriuose jų sprendimuose. Paskutiniame pokalbyje studentai susitinka su vienu iš mūsų regiono pardavimų vadovų. Pokalbių daug, nes ši programa labai sunki, nenorime, kad žmonės įsivaizduotų, jog jie nuvyks į Ameriką ir lengvai užsidirbs daug pinigų.

Jūsų kompanijoje dirba ir studentai iš Lietuvos – VDU ir kitų aukštųjų mokyklų. Kokie jie darbuotojai? Galbūt jie kažkuo išsiskiria iš kitų?

Lietuvių studentai labai didžiuojasi savo kultūra ir istorija, lietuviškumu. Kai tokį stiprų nacionalinį identitetą turintys žmonės ateina pas mus, jie tampa labai naudingais darbuotojais. Kelias vasaras padirbę mūsų programoje, jie pasiruošia visiems ateities iššūkiams. Be to, jie labai konkurencingi – galbūt todėl, kad jiems patinka sportas, ypač krepšinis, kuris skatiną norą varžytis ir, be abejo, nugalėti. Pavyzdžiui, lietuviai gerai sutaria su estais, dirbančiais mūsų kompanijoje, bet nemėgsta jiems pralaimėti pardavimuose. Ypač didžiuojamės pas mus dirbančiu VDU istorijos bakalauru ir magistru Andriumi Pelegrimu, kuris šiemet tapo geriausiu pardavėju mūsų kompanijoje. Dėl šio apdovanojimo varžosi apie 2 tūkst. pardavėjų iš įvairių šalių, o pasisekė būtent jam.

Ką manote apie laisvųjų menų principu paremtas studijas, kokias siūlo ir Vytauto Didžiojo universitetas? Kokią naudą jos suteikia studentui ir visuomenei apskritai?

Laisvųjų menų išsilavinimas yra labai svarbus, tokį įgijau ir aš. Skaitydamas filosofiją, ją apmąstydamas, gali tapti kritiškai mąstančiu žmogumi, o tai labai svarbu, padeda susikurti savas vertybes. Mano manymu, geras laisvųjų menų švietimas reikalauja, kad žmogus sklandžiai reikštų mintis tiek raštu, tiek žodžiu, mokėtų konstruktyviai argumentuoti ir gerai išmanytų istoriją.

Man patinka frazė „Tie, kas nepasimoko iš istorijos, yra pasmerkti ją kartoti“. Dauguma klaidų, kurias dabar daro pasaulio lyderiai, yra panašios į praeityje padarytas klaidas. Tad naujoji karta turėtų geriau išmanyti istoriją, per laisvuosius menus, kad jie taptų geresniais lyderiais ir nekartotų tų klaidų. Tvirtai tikiu kultūros, istorijos, menų, komunikacijos ir panašių dalykų išmanymu – visko, kas sudaro laisvųjų menų išsilavinimą.

O kaip Jūs pats pradėjote studijas Harvardo universitete, taip pat siūlančiame laisvųjų menų studijas?

Kai mane priėmė, nenorėjau palikti namų ir merginos – kai tau septyniolika, galvoji apie tokius dalykus. Bet kažkodėl visada maniau, kad senatvėje gailėsiuosi dėl to, ko nepadariau – todėl išvykau. Pradžioje studijavau politiką, nes norėjau tapti teisininku (teisės bakalauro studijų JAV nėra, į teisės mokyklą stojama turint bet kurių studijų bakalauro laipsnį – red. past.), bet greitai praradau susidomėjimą, tad neturėjau karjeros krypties. Tačiau aš uoliai dirbau, visada turėjau papildomų darbų ir tą stiprią darbinę etiką įvertino ir žmogus, priėmęs mane į „Southwestern Advantage“ vasaros programą. Ten uždirbtus pinigus išleidau mokesčiams už studijas. Tai palengvino finansinę naštą tėvams ir leido man suprasti, kad galiu pats save išlaikyti. Baigęs studijas pradėjau dirbti „Southwestern Advantage“ pardavimų vadovu ir niekada neišėjau.

Jaučiuosi labai dėkingas už šį darbą ir galimybę dirbti su jaunimu bei universitetais. Ir Lietuvoje, ir Amerikoje karjeros centrai sprendžia tas pačias problemas. Turime perduoti tą žinią ir jūsų pirmakursiams, antrakursiams – naudokitės karjeros centrais, įgykite patirties, pagyvinkite savo gyvenimo aprašymą.

Kaip Jums atrodo, kokių savybių ir gebėjimų reikia jaunuoliui, ką tik baigusiam studijas ir norinčiam sėkmingai įsidarbinti?

Jei ateidami į darbo rinką žmonės žino, kaip save motyvuoti, pradėjus karjerą jų veikla yra žymiai efektyvesnė. Šiandien daugybė įmonių turi vadybos programas, bet joms vis vien reikia, kad jaunimas būtų motyvuotas. Jei jis visada tik lauks, kad kažkas pasakytų, ką jam daryti, nesusilauks didelės sėkmės. Jauni žmonės turėtų būti savarankiški ir norėti imtis iniciatyvos. Geras darbo etikos išmanymas ir noras padaryti daugiau, nei vien tai, už ką tau moka, yra labai svarbu pradedant karjerą.

Tai padėtų darbo vietą išlaikyti. O ko reikėtų norint įsidarbinti, ypač pirmą kartą?

Tam reikia labai gerų komunikacijos įgūdžių – parodykite, kad dėl Jūsų verta rizikuoti. Geriausias būdas įtikinti darbdavį yra aiškiai perteikta praeities patirtis.  Aš irgi esu samdęs žmones – tai lyg žirgų lenktynės. Jie visi atrodo vienodai, bet tu bandai išsirinkti laimėtoją. Todėl tyrinėji įrašus apie jų praeities laimėjimus – tikėtina, kad tie, kuriems gerai sekėsi praeityje, bus sėkmingi ir ateityje. Net ieškant pirmojo darbo, reikia turėti patirčių, kurias pamatęs samdantysis pasakytų „Statau už tave“. Jei turi pasiekimų sąrašą, už tave statyti lengviau. Parodyk, kad ne tik sėdėjai paskaitose, bet tobulinaisi ir už universiteto auditorijos ribų.

Kokią svarbą ieškant darbo turi gyvenimo aprašymas?

Gyvenimo aprašymas yra lyg žmogaus gyvenimo nuotrauka. Geriau, kai jis telpa viename puslapyje, nes tai priverčia apibūdinti save labai glaustai. Jį sudaro dvi dalys – išsilavinimas ir patirtis. Išsilavinimą turi beveik visi ir ta dalis pas visus atrodo labai panašiai. O kita dalis, patirtis, yra galimybė išsiskirti iš kitų. Jei neturite patirties, susijusios su ieškomu darbu, pasistenkite jos įgyti, antraip bus daug sunkiau rasti darbą.

Jūsų nuomone, ką galima padaryti siekiant dar studijų metu įgyti darbui reikalingų įgūdžių?

Manau, kad visų rūšių praktika yra labai vertinga. Mes studentams siūlome vasaros praktikas, kultūrinius mainus JAV. Studentai visą dieną bendrauja su potencialiais klientais, sužino, kaip amerikiečiai mąsto ir tuo pačiu patys pasidalina lietuviška kultūra. Yra ir kitų vasaros praktikų, pavyzdžiui, mes bendradarbiaujame su Pasaulio lietuvių centru, kuris organizuoja „Work and Travel USA“ programas. Siūlomi įvairūs darbai, ne tik pardavimuose, o šios tarptautinės patirtys yra labai svarbios. Tarp kitų puikių galimybių – savanoriška pagalba dėstytojams tyrimuose ar projektuose, papildomas darbas. Tuo pačiu išmoksti ir geriau išnaudoti laiką, nes turi ir dirbti, ir mokytis, bendrauti.

Savanoriškas prezentacijų pristatymas paskaitose irgi labai naudingas. Dauguma studentų nemėgsta viešai kalbėti, todėl aš juos mokau, kad kai dėstytojui reikia savanorio, jie pakeltų ranką, net jei jaudinasi – tai reiškia, kad jie pasiryžę imtis iniciatyvos. Itin vertinga patirtis studentui – vadovavimas, pavyzdžiui, studentiškai organizacijai ar akademiniam klubui.

Kaip manote, kiek įtakos sėkmingai karjerai turi pasirinkta studijų programa ar universitetas?

Tam tikroms profesijoms tai gali būti svarbu, pavyzdžiui, norintys tapti buhalteriais turėtų studijuoti buhalteriją. Tačiau daugelyje veiklos sferų pasirinkta studijų sritis nėra tokia svarbi. Svarbiau yra suprasti žmones ir turėti noro mokytis, nes dauguma įmonių vykdo daug vidinių mokymų. Žmonės, kurie gali mokytis, yra labai reikalingi.

Pasirinktas universitetas gali nulemti, ar būsite pakviestas darbo pokalbiui. Kai kurie universitetai yra labai aukšto lygio – pavyzdžiui, „Southwestern Advantage“ vykdomuose reitinguose VDU yra nuolat tarp 30 geriausių pasaulio universitetų pagal savo studentų uždirbamą pelną iš pardavimų.

Tačiau gera aukštoji mokykla tik atveria duris – norėdamas peržengti slenkstį, studentas turi remtis savo paties stiprybėmis. Todėl manau, kad kai kuriais atvejais svarbiau tiesiog sėkmingai studijuoti, nesvarbu ką. Pavyzdžiui, aš studijavau politikos mokslus. Nors dabar nedirbu pagal specialybę, bet mokydamasis labai stengiausi ir parodžiau, kad galiu būti disciplinuotas. Taip turėtų elgtis visi studentai, ką jie bestudijuotų.

Kaip reikėtų organizuoti studijų programas, kad jos padėtų jaunimui lengviau įsilieti į darbo rinką? Šiandien dažnai girdime, kad absolventai yra nepasiruošę darbo rinkai.

Taip yra todėl, kad įmonės lūkesčiai gali skirtis nuo dėstytojų lūkesčių. Daug dėstytojų mano, kad jų darbas yra pasakoti, ką jie žino, tuo tarpu įmonės ieško žmonių, kurie patys gali imtis veiksmų, o ne tik pasyviai klausytis. Paskaitose turėtų būti daugiau bendravimo, o ne tik dėstytojo kalbėjimas ir užsirašinėjantys studentai. Dalis kurso įvertinimo turėtų būti už dalyvavimą paskaitoje. Jei niekada nepakeli rankos, tavo pažymys turėtų būti žemesnis, o jei išsakai geras pastabas – aukštesnis. Įmonėms reikia pasitikinčių savimi, savą indėlį įnešančių žmonių.

Studijose praverstų ir daugiau grupinio darbo, nes įmonės atlieka daug puikių dalykų dirbdamos komandose. O individualiai stipriems studentams ne visada gerai sekasi komandoje, todėl šį įgūdį lavinti jiems svarbu. Dėstytojai turėtų prašyti studentų atlikti daugiau tiriamojo darbo, nei minimaliai reikalaujama, kad jie išmoktų nagrinėti giliau ir rasti ieškomus išteklius. Studentai taip pat turėtų būti skatinami įgyti praktinės, savanoriškos veiklos patirties už universiteto ribų – susirasti vieną ar kelis darbus vasarą. Jei kiekvienas pasaulio dėstytojas taip juos skatintų, žmonės būtų žymiai darbštesni.

Tačiau dauguma dėstytojų gerai išmano tik teoriją. Jei universitetai pritrauktų daugiau dėstytojų, turinčių neakademinio darbo patirties, manau, kad aukštojo mokslo sistema būtų geresnė.

Kaip manote, kas labiau reikalinga šiais neoliberalizmo laikais: darbuotojai ar savarankiškai dirbantys žmonės? Kokios tendencijos vyrauja verslo pasaulyje?

Reikia ir tokių, ir tokių. Labai didelės kompanijos dažniausiai nėra pakankamai gerai pasiruošusios priimti savarankiškai dirbančių žmonių – ten yra savi standartai, biurokratija. Joms dažniausiai reikia tokių, kurie laikytųsi taisyklių ir procedūrų. Bet ten reikalingi ir nepriklausomi, iš išorės samdomi žmonės, pradedantys verslus arba projektus, kuriuose atlyginama ne už darbo valandas. Savarankiškai dirbančių žmonių JAV yra milijonai. Tai gali būti iššūkis, nes neturi tų pačių atlyginimo garantijų, tačiau kartu ir didelė laisvė. Viskas yra kompromisas – atiduodi saugumą už didesnę laisvę. Tokia karjera tinka ne visiems.

Ko palinkėtumėte VDU studentams?

Gyvenimo, paremto pilnatve, asmenine laime ir, ypač, pastangomis paversti pasaulį geresniu. Tikiuosi, kad atsigręžę į tai, ką nuveikėme, galėsime pasakyti, jog pasaulį padarėme truputėlį geresniu.

Kalbino Jovita Gudaitytė

**

Vytauto Didžiojo universiteto Karjeros centras, „Southwestern Advantage“ prezidentas Dan Moore ir kompanijos geriausiu pardavėju išrinktas VDU absolventas Andrius Pelegrimas savo patirtimi su studentais dalinsis seminarų cikle „Building a Successful Career“ („Sėkmingos karjeros planavimas“), kuris vyks nuo 2015 m. lapkričio iki 2016 m. balandžio. Pirmasis seminaras „Time management – You in University and elsewhere“ („Laiko valdymas: tu universitete ir kitur“) vyks lapkričio 17 d., antradienį, 16 val., VDU III-iuose rūmuose (K. Donelaičio g. 52-514, Kaunas). Seminarai vyks anglų kalba.

Parašykite komentarą