Naujajame Mokslo ir studijų įstatyme siekiama reglamentuoti mokslo ir studijų reguliavimo nuostatas, įvedamos sutartys su aukštosiomis mokyklomis, stiprinami mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo principai ir kt. dalykai. Siekiant geresnės studijų ir mokslo kokybės, užtikrinant aukštųjų mokyklų valdyme atsakomybės ir atskaitomybės principus bei norint demokratizuoti aukštųjų mokyklų valdymą, siūlome peržiūrėti ir pakoreguoti Senato (akademinės tarybos) ir Tarybos funkcijas. Šios pataisos įgalintų akademinę bendruomenę daug aktyviau dalyvauti aukštosios mokyklos valdyme, sustiprintų akademinės bendruomenės savivaldą ir gero valdymo principų (skaidrumo, atskaitomybės, teisėtumo, bendruomenių įtrauktiems, nešališkumo, atliepiamumo, rezultatyvumo, dalyvavimo) taikymą aukštosiose mokyklose.
Tai spaudos konferencijoje „Mokslo ir studijų labirintuose: ką reformuoti“ Seime teigė Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė Orinta Leiputė.
Seimo Konstitucijos komisijos pirmininkė, socialdemokratė Birutė Vėsaitė tvirtino, kad Mokslo ir studijų įstatymo, priimto konservatorių ir liberalų Vyriausybės iniciatyva, daug nuostatų prieštarauja Konstitucijai, kaip patvirtino Konstitucinis Teismas (KT) savo 2011 m. gruodžio 22 d. ir 2014 m. lapkričio 10 d. nutarimuose.
„Reikia vykdyti Konstitucinio Teismo nutarimus, negalima daryti daugiau tokių klaidų, kai įstatymai lieka realiai galioti, nors prieštarauja Konstitucijai. KT nustatė daugybę Mokslo ir studijų įstatymo, parengto tuometinio švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus, prieštaravimų Konstitucijai dėl aukštųjų mokyklų valdymo“, – pabrėžė ji.
B. Vėsaitės teigimu, ankstesnės Vyriausybės įvykdyta „krepšelizacija“ aukštojo mokslo sistemoje turi labai neigiamas pasekmes: „Aukštasis mokslas tapo labai devalvuotas, kai net labai žemo pažangumo studentai už pinigus gali siekti aukštojo mokslo“. Seimo narė pasveikino ir Prezidentės teikiamą pataisą, kuria reikalaujama, kad stojantysis į aukštąją mokyklą būtų išlaikęs bent vieną valstybinį egzaminą.
Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) vicepirmininkė, Kauno kolegijos profsąjungos pirmininkė Vitalija Skėruvienė akcentavo, kad svarbu stiprinti aukštųjų mokyklų savivaldą bei sudaryti sąlygas didesnei galių tarp Senato (akademinės tarybos), Tarybos ir rektoriaus pusiausvyrai: „KT griežtai pasisakė dėl universitetų autonomijos. Taryba turi būti kaip priežiūros ir kontrolės institucija, nes šiuo metu neaiški atsakomybė, pvz., už finansų valdymą“.
Pagal naująjį Mokslo ir studijų įstatymo projektą, valstybinės aukštosios mokyklos taryba atlieka šias pagrindines funkcijas: svarsto ir teikia siūlymus dėl aukštosios mokyklos vizijos ir misijos, statuto, lėšų (įskaitant darbo užmokesčio reikalus) ir turto, rektoriaus (direktoriaus) rinkimų, darbuotojų parinkimo ir vertinimo ir kt.
„Aukštųjų mokyklų darbuotojų profsąjungos siekia, kad į aukštosios mokyklos tarybą būtų įtraukti ne tik akademinio, bet ir neakademinio personalo atstovai, nes šie sudaro daugiau nei 50 proc., o dabar jiems niekas neatstovauja. KT taip pat patvirtino, kad privačios aukštosios mokyklos gali gauti valstybinį finansavimą, kai jos vykdo valstybės užsakymus“, – sakė V. Skėruvienė.
LAMPASS Valdybos narys, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Artūras Stimbirys tvirtino, „jei esame teisinė valstybė, KT nutarimų privalome laikytis“. Jo teigimu, tiek akademinis, tiek neakademinis personalas turėtų kur kas daugiau įsitraukti į savo aukštosios mokyklos valdymą.
V. Skėruvienė atkreipė dėmesį į tai, kad „kvalifikaciniai reikalavimai dėstytojams nuolatos auga, o socialinės garantijos ir algos sumažėjo. Nors profsąjungos 2009 m. siūlė, kad po pirmosios 5 metų kadencijos dėstytojai gautų neterminuotą sutartį, tačiau dabar realiai tai įmanoma tik po 10 metų, dėstytojai dirba po 1–2 metų kadencijas arba netgi pavasarį atleidžiami, rudenį vėl priimami“.
Kauno technologijos universiteto profsąjungos pirmininkas Vytautas Juodagalvis ir l.e.p. LAMPSS pirmininkė doc. Ramunė Žurauskienė taip pat ypatingai akcentavo labai sunkią jaunų dėstytojų ir jų šeimų padėtį, kai kadencija po kadencijos su jais sudaromos terminuotos sutartys, jiems nėra garantuotos darbo vietos, jie neturi galimybių įsigyti būstą. Pasak jų, jauni dėstytojai ir mokslininkai, net ir įgiję daktaro laipsnį ir docento vardą, gali būti neužtikrinti ateitimi, uždirbti nedaug, toks darbas jaunam žmogui tampa nepatrauklus, ir gabūs žmonės priversti palikti universitetą.
O. Leiputė taip pat pasveikino Lietuvos studentus su Tarptautine studentų diena ir išreiškė viltį, kad naujasis Mokslo ir studijų įstatymas dar šiais metais bus visas priimtas, o ne tik atskiri jo straipsniai. Ji teigė, kad socialdemokratų siekiamybė – pirmosios pakopos nemokamas aukštasis mokslas.
„Gera žinia studentams – nuo spalio 1 d. doktorantams pakeltos stipendijos 25 proc. Pirmųjų studijų metų doktorantų stipendija pakelta nuo 315,4 iki 394,25 eurų, o vėlesnių – nuo 364,8 iki 456 eurų. Su ministerijomis derinamas nutarimas, kuriuo 25 proc. bus didinamos lėšos, skiriamos studentų (naujai įstojusių) skatinimui, ir lėšos, skiriamos vienam studentui padidėtų nuo 95 iki 117,8 eurų. Taip pat 1,2 mln. eurų padidintos lėšos, skiriamos už studijas sumokėtos kainos kompensavimui. Neseniai pasirašytas ketinimų protokolas tarp 4 Lietuvos universitetų dėl klasterinio bendradarbiavimo, kuris prisidės prie studijų kokybės kėlimo“, – džiaugėsi O. Leiputė.
Spaudos konferencijos garso įrašą galite prasti čia http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_ivairus.sp_konf