Lapkričio mėnesio 3-ias trečiadienis kasmet pažymimas Tarptautine nerūkymo diena. Pradžiai – atnaujinkime savo žinias, žvelgdami į 2014 m. statistinius duomenis.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 m. vienas šalies gyventojas vidutiniškai surūkė 50 (2013 m. – 47,4) mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonėse įsigytų cigarečių pakelių, o vienas 15 metų ir vyresnis gyventojas– 58,5 (2013 m. – 55,5).
2014 m. cigarečių gamyba, palyginti su 2013 m., sumažėjo 0,2 proc., bet jų importas išaugo 13,8 proc.
Tabako gaminių mažmeninės kainos 2014 m., palyginti su 2013 m., padidėjo 5,3 proc. Cigarečių kainų didėjimą lėmė nuo 2014 m. kovo 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2014 m Lietuvoje nustatytų naujų susirgimų, su rūkymu susijusiomis ligomis 100 tūkst. gyventojų teko: kvėpavimo sistemos ligomis: 17826,6, kraujotakos sistemos ligomis – 7981,7, piktybiniais navikais: trachėjos, bronchų, plaučių– 67,3, lūpų, burnos ertmės ir ryklės –27,1, gerklų –14. 2014 m. nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų mirė 1 586 žmonės, arba 23 daugiau nei 2013 m. Dauguma (81,6 proc.) nuo šių piktybinių navikų mirusių asmenų buvo vyrai. 2014 m. 100 tūkst. gyventojų teko 54 mirusieji nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų (mieste – 49, kaime – 65).
Lietuvos statistikos departamento 2014 m. atlikto Namų ūkių tyrimo duomenimis, kasdien rūkančiųjų (15 m. ir vyresnių) gyventojų dalis Lietuvoje buvo 20,4 proc., Vilniaus apskrityje 17,7 proc. Pagal šią kategoriją (30,4 proc.) pirmavo Tauragės apskritis. Kartais rūkančiųjų dalis Lietuvoje – 4,6 proc., Vilniaus apskrityje –4,5 proc., Šioje kategorijoje pirmavo Kauno apskritis, kur kartais rūkančių vyresnių nei 15 m. gyventojų buvo užfiksuota didžiausia dalis – 6,4 proc.
Tarptautinis Eurobarometro tyrimas matuoja 15 m. ir vyresnių Europos Sąjungos šalių gyventojų nuomonę. Šio tyrimo 82.4- oje bangoje (vykusioje 2014m.), buvo nagrinėjama su tabako vartojimu susijusios elgsenos tema. Ataskaitoje pateikiamas Lietuvos atvejis. Ataskaitoje apibendrinti šio tyrimo rezultatai rodo:
Rūkančiųjų dalis ES šalyse buvo tokia pati kaip ir Lietuvoje –26 proc., rūkiusių, bet metusių rūkyti ES – 20 proc., Lietuvoje – 18 proc. Niekada nerūkė 54 proc. ES šalių, Lietuvoje – 56 proc. apklaustųjų. Rūkančiųjų dalis: vyrų kategorijoje, rūkantys sudarė: ES – 31 proc., LT – 38 proc. Moterų kategorijoje – atitinkamai 22 ir 16 proc. moterų nurodė, jog rūko. Lietuvoje 15– 24 m. amžiaus asmenų grupėje sudarė 30 proc., 25 – 39 m. –34 proc., 40 – 54 m. – 33 proc., 55m. ir vyresnių – 14 proc. Lyginant su ES šalių vidurkiu (25 proc.), Lietuvos 15 – 24 m. asmenų grupėje – t.y. jaunimo tarpe – rūkančiųjų dalis yra didesnė.
Rūkančiųjų ar metusių rūkyti pasiteiravus, kokio amžiaus būdami jie pradėjo rūkyti (bent kartą per savaitę), pusė Lietuvos respondentų ( 50 proc.) nurodė, kad pradėjo rūkyti, būdami 15 –18 metų amžiaus, 8 proc. – būdami jaunesni nei 15 metų, 33 proc. – tarp 19 ir 25 metų, o tokių, kurie pradėjo rūkyti būdami vyresni nei 25 metų buvo 6 procentai. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių, kuriame pradedama rūkyti skyrėsi: ES pradėjusiųjų rūkyti iki 15 metų dalis buvo didesnė nei Lietuvos atveju ir sudarė 19 proc., 19 – 25m. – 22 proc.
Rūkančiųjų pasiteiravus, ar jie kada nors bandė mesti rūkyti – paaiškėjo, jog Lietuvos atveju, trys iš keturių (75 proc.) apklausoje dalyvavusių rūkančiųjų yra bandę tai daryti. Įdomu, kad 23 proc. rūkančiųjų yra bandę liautis rūkyti per paskutinius 12 mėnesių.
Čia ir sustokime. Kas ketvirtas rūkantysis bandė mesti rūkyti per paskutinius 12 mėnesių. Ar čia gerai, ar blogai, iš kurios pusės pažiūrėsime. Gerai tai, kad 23 proc. (ES šalių vidurkis – 19 proc.). Iš kitos pusės, galvojant apie visuomenės sveikatą, apie žalingų įpročių nešamą žalą tiek gerovei, tiek sveikatai – visuomet norisi, kad metančiųjų rūkyti dalis būtų kuo didesnė. Juk pozityvūs ketinimai – jau didelis žingsnis pirmyn. Mesti rūkyti apsisprendžiama dėl įvairių priežasčių. Ir būdai mesti rūkyti naudojami skirtingi: vieni bando mesti valios pastangomis, kiti akupunktūros pagalba, treti – vaistų pagalba, dar kiti skaito motyvuojančią literatūrą, lankosi pas tos srities specialistus ir taip toliau.
Norime Jums priminti, kad Vilniaus visuomenės sveikatos biuras siūlo šio prasmingo tikslo siekti dalyvaujant programoje „Jūs galite mesti rūkyti“. Programa startavo 2015 m. gegužės mėnesį. Programa nemokama – tereikia tik Jūsų pasiryžimo ateiti ir dalyvauti. Kassavaitinių užsiėmimų vadovė – šeimos gydytoja, priklausomybės nuo tabako gydymo specialistė Viktorija Andrejevaitė. Dirbama grupėje su nariais, kuriems jau yra 18 metų, o gera žinia yra ta, kad prie grupės nauji nariai gali prisijungti bet kuriuo programos metu. Plačiau apie programą galite paskaityti : http://www.vvsb.lt/vilniaus–visuomenes–sveikatos–biuras–kviecia–dalyvauti–programoje–jus–galite–mesti–rukyti/
Žmonėms reikia tikrų istorijų. Tad pateikiame vienos iš šios programos grupės dalyvių trumpą pasakojimą.
„Sveiki, aš Ema (vardas pakeistas). Man tuoj 45–eri, su pertraukomis rūkau nuo studijų. Tiesa, buvau kuriam laikui metusi rūkyti, po to nėštumai, vaikų maitinimas – tuo metu, be abejo, nerūkiau, nes atsakinga buvau ne tik už save, bet ir už savo vaikus). Paskutiniu metu pajutau, kad rūkyti atsibodo. Aplinkinių, draugų irgi vis daugiau neberūko. Įdomiausia, kad pačios artimiausios mano aplinkos žmonės nerūko. Pavyzdžiui, mano vienmetis vyras gyvenime visai nėra nerūkęs, net nebandęs. Aišku, kad visus erzina blogas mano įprotis: kvapas, vėjais einantys pinigai, o svarbiausia – visi labiausiai pergyvena dėl sveikatos žalojimo. Kurį laiką to per daug nesureikšmindavau. Tačiau, paskutiniu metu, visos tos į kampą stumiamos mintys, aplinkinių pastabos ir prašymai pradėjo „lysti“. Vis sakydavau, reikia man jau mesti rūkyti, bet kažko negaliu, gal dar nenoriu… Kol vieną dieną suvokiau, kad man šis reikalas ima „persiformuluoti“ iš „ man reikia mesti rūkyti“ į „aš noriu nerūkyti“. O tada jau kaip paprastai ir būna – kai yra išgrynintas noras – atsiranda ir būdai, kaip jį pasiekti. Taip aš atėjau į programą „Jūs galite mesti rūkyti“. Savo aplinkoje aš ją vadinu savo būreliu. Jau trys savaitės, kaip dalyvauju. Labai patinka, naudinga. Užsiėmimų metu mes ne tik kalbame apie pagrindinį tikslą ir kaip jo pasiekti, bet ir mokomės technikų, kaip įveikti stresą, kaip jį valdyti. Juk ne vienas norintis nerūkyti susiduria su klausimu, o kas, jei nepasiseks? O kas jei „atkrisiu“, o kaip man seksis be nuolatinio džiaugsmo ir liūdesio palydovo – cigaretės? Gerai, kad grupės dalyviai – bendraminčiai, vienijami bendros idėjos – noro nerūkyti. Man buvo ir įdomu ir keista, kad grupę tebelanko keli nariai, kurie jau neberūko net po tris mėnesius. Pasirodo, jiems įdomu. O išties šie nariai – tai puikus ir motyvuojantis pavyzdys mums keliems, dar vis rūkantiems, bet jau turintiems viziją, kad nerūkysim ir kada konkrečiai siekiame tai įgyvendinti. Grupės vadovė – Viktorija – tikra savo srities žinovė, joje profesionalumas puikiai dera su subtiliu mokėjimu bendrauti. Aš labai laiminga, kad atėjau į šią programą. Tikiu, kad sėkmingai pasieksiu savo užsibrėžto tikslo. Beje, paskutinio susitikimo metu sužinojau apie man dar negirdėtą interneto puslapį, kuriame daug informacijos, susijusios su nerūkymo, liovimosi rūkyti tema. Rekomenduoju ir skaitytojams: http://www.exsmokers.eu/lt–lt/icoach.html“.
Norite, bet abejojate? O gal Jūs pats nerūkote, bet rūko Jums brangus žmogus? Pašnekėkite su juo! Ko laukti? Atminkite, kad mesti rūkyti niekada nevėlu! Kai neberūkysite – ir jausitės, ir atrodysite geriau, sutaupysite pinigų, o svarbiausia – būsite sveikesni!
Naudoti informacijos šaltiniai:
http://osp.stat.gov.lt/temines-lenteles4
http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_429_fact_lt_en.pdf
Informaciją parengė:
Žydra Ikamienė
Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras
Tel. 8 (5) 205 34 16
El.p. zydra.ikamiene@vvsb.lt