Klaipėdos ir Vilniaus gyventojai labiausiai vertina investicijas į švietimą, atskleidė šių miestų centruose penktadienį atliktos gatvės apklausos. Pagal prioritetus toliau rikiavosi investicijos į sveikatą, kultūrą, nekilnojamą turtą, o sostinės gyventojams – svarbios ir investicijos į viešąjį transportą, verslumo skatinimą, viešą valdymą.
Nepriklausomai nuo apklaustųjų amžiaus, dauguma praeivių abiejuose miestuose teigė, jog investuojama daugiausiai turėtų būti į mokslą, išsilavinimą, švietimą.
„Žinoma, svarbu ir technologijos bei inovacijos, studijų kokybės gerinimas ir kuo daugiau galimybių studentams. Reiktų efektyviau ir viešą valdymą organizuoti“, – sakė Vilniaus centre kalbintas vyriškis.
Praeivių nuomone, didžiausios investicijos turėtų būti skiriamos ir mūsų šalies konkurencingumui, verslui, eksporto didinimui. Vilniečiai paminėjo ir investicijas į viešąjį transportą, kuris būtų modernus ir patogus.
Klaipėdiečiams prasmingiausios investicijos panašios – tarp svarbiausiųjų išskiriamas išsilavinimas, švietimas, kultūra, sveikata.
„Geras išsilavinimas yra pagrindinis dalykas, užtikrinantis gerovę ateityje. Turiu mintyje ir asmenines žmogaus pajamas, ir darbo, veiklos galimybes, ir tai, kad žinios bei geri specialistai kuria didžiausią vertę visuomenei. Manau, kad švietimo ir mokslo sritis turi būti prioritetas, ir čia turėtume kreipti kuo daugiau investicijų”, – sakė jauna klaipėdietė.
Uostamiesčio gyventojams taip pat svarbu rūpestis žmogumi, šeima, geresnės gyvenimo sąlygos pensininkams ir investicijos į naujų darbo vietų kūrimą. Vyresnio amžiaus praeiviai taip pat vertina investicijas į nekilnojamą turtą, kurio dairosi ir svečiose šalyse.
Su apklaustų gyventojų nuomone sutinka ir ekonomistas Rokas Grajauskas, „Danske Bank” analitikas Baltijos šalims, besilaikantis Benjamino Franklino nuostatos, kad didžiausią grąžą duoda investicijos į žinias.
„Manau, kad šis principas aktualus tiek kiekvienam žmogui atskirai, tiek ir visai visuomenei. Todėl jei paklaustumėte, kokią didžiausią investiciją šiandien gali padaryti valstybė, atsakyčiau, kad į švietimą. Man juk ne tas pats, kaip gyvensiu aš pats senatvėje ar kaip gyvens mano vaikai. 21-ajame, masinės informacijos, amžiuje itin svarbu bus mąstyti greitai, kritiškai bei kūrybiškai operuojant dideliais kiekiais skaitmeninės informacijos. Jei mūsų švietimo sistema sugebės paruošti taip mąstančius žmones, tai visiems mums užtikrins šviesesnę ateitį”, – teigė ekonomistas.
Naujojo laikotarpio ES investicijų strategija – efektyvi grąža.
„Pinigų pasaulyje yra labai daug. Tiesą sakant, pinigų yra daugiau nei reikia, dauguma fondų susiduria su problema, kad nėra kur tų pinigų investuoti. Tai ypač aktualu dabartinėje – žemų palūkanų ir žemo pajamingumo aplinkoje. Kas vyksta pas mus – mes iki tokių fondų neprieiname, nes didžioji dalis didelių infrastruktūrinių, energetikos ir kitų projektų – yra finansuojama Europos Sąjungos fondų“, – sakė ekonomistas.
Apklausą, kurios metu pakalbinti beveik 100 praeivių sostinėje ir uostamiestyje, inicijavo Finansų ministerija, siekdama sužinoti sritis ir būdus, kuriuos gyventojai regi kaip prasmingas investicijas. Su naujuoju ES fondų laikotarpiu didelis dėmesys bus skiriamas į aukštą pridėtinę vertę orientuotai ekonomikai. Lėšos koncentruojamos tose srityse, kurios gali užtikrinti ilgalaikį ir tvarų ekonomikos augimą ir jos konkurencingumą. Apie 10 proc. ES fondų lėšų planuojama skirti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimui, apie 8 proc. – smulkaus ir vidutinio verslo skatinimui. Tikimasi, kad šios investicijos prisidės prie sąlygų vietinių ir užsienio investicijų pritraukimui pagerinimo, didins verslo konkurencingumą ir sudarys prielaidas spartesniam ekonomikos augimui. Taip pat labai svarbios yra investicijos į energetinio efektyvumo bei atsinaujinančios energetikos sritis, kurioms numatoma skirti 14,5 proc. ES fondų lėšų.
Pasak R. Grajausko, Lietuva jau galėtų pradėti gręžtis į privataus kapitalo rinką – mat 2020 metais ES investicijos baigsis.
„Mes pradėsime ieškoti privačių pinigų, tuomet atsigręšime į pensijų fondus, kurie ieško mažesnio pajamingumo, bet saugesnių investicijų. Vieni didžiausių žaidėjų šiame segmente yra Kanados, Nyderlandų, Japonijos pensijų fondai. Taip pat yra ir vadinamieji valstybės turto fondai – arabų šalių, Norvegijos, kurie pagal skirtingus pajamingumus užsiima skirtingo rizikingumo investicijomis. Be abejo, šie pinigai nebus už dyką, bet jei projektai bus finansiškai atsiperkantys, tuomet investicijų tikrai bus galima rasti“, – sakė R. Grajauskas.