Po tragiškų įvykių Paryžiuje ir atitinkamų Lietuvos Vyriausybės veiksmų siekiant išvengti teroro išpuolių mūsų šalyje iškyla tiek fizinių, tiek juridinių asmenų gyvybės ir turto saugos klausimas. Kaip teigia Draudimo ir rizikos valdymo instituto prezidentė, Mykolo Romerio universiteto profesorė dr. Aleksandra Lezgovko, šiuo metu Lietuvoje veikiančios draudimo bendrovės nesuteikia galimybės apdrausti gyvybę arba turtą nuo teroro išpuolių standartinėse sutartyse.
„Gyventojai arba juridiniai asmenys, apdraudę savo gyvybę arba turtą ir manantys, kad, susiklosčius tokiai ekstremaliai situacijai, kaip teroro išpuolis, jų patirta žala bus atlyginta, turėtų atidžiai perskaityti su bet kuria bendrove sudarytas draudimo sutartis“, – sakė dr. A. Lezgovko.
Šiuo metu visos 9 ne gyvybės draudimo bendrovės, suteikiančios galimybę apdrausti turtą, savo taisyklėse pabrėžia, kad tai įmanoma esant tik atskiram susitarimui, ir tik viena bendrovė aiškiai aprašo ir detalizuoja šią galimybę. Kitų bendrovių taisyklėse teroro išpuolis nurodomas kaip išimtis, kai patirta žala neatlyginama.
Pavyzdžiui, „Lietuvos draudimo“ bendrovės „Būsto draudimo“ taisyklių skyriuje kalbant apie nedraudžiamuosius įvykius aiškiai nurodoma, jog išmokos nėra mokamos karo ir jam prilygstančių veiksmų (nepriklausomai, ar karas yra paskelbtas), invazijos, pilietinio karo, pučo (valstybės perversmo), masinių neramumų, streikų, lokauto, riaušių, maišto, sukilimo, vandalizmo aktų ir pan., ypatingosios padėties įvedimo, diversijos, įkaitų užgrobimo, išorės priešo veiksmų, teroristinio akto atvejais.
Lygiai taip pat arba panašiai formuluojamos bendrovių AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, UAB DK „PZU Lietuva“, AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialo, „If P&C Insurance AS“ filialo, „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialo taisyklės. Įdomi formuluotė pateikta bendrovės „Compensa Towarzystwo Ubezpieczeń S.A. Vienna Insurance Group“ Lietuvos filialo taisyklėse. Pagrindinėje būsto draudimo sutartyje taip pat nėra numatyta kompensuoti žalą, patirtą dėl teroro akto, tačiau, klientui atskirai paprašius, turtą nuo teroro išpuolio grėsmės galima apdrausti. Beje, dargi šiuo atveju atlyginama tik 30 proc. draudžiamosios sumos įsigijus būsto draudimą ir 10 proc. – kompleksiškai apdraudus juridinių asmenų turtą. Draudimo išmoka šiuo atveju negali viršyti 58 tūkst. eurų (taisyklėse nurodyta, kad išmoka vienu ar keliais atvejais (priklausomai nuo susitarimo) negali viršyti 200 tūkst. litų).
Tokia draudimo bendrovių strategija visiškai suprantama: klientui siūlomas produktas prieinamomis kainomis. Šimtaprocentinė atsakomybė už finansinius nuostolius labai brangiai kainuoja, ir klientas tokios draudimo apsaugos tiesiog neįpirktų.
Gyvybės draudime situacija labai panaši. Bendrovių standartiniuose pasiūlymuose teroro išpuolis nurodomas atskiroje eilutėje, kaip išimtis, atvejis, kai žala nekompensuojama.
„Tokia Lietuvoje esama situacija neturėtų stebinti. Laimė, kad ši neganda – tarptautinis terorizmas – mūsų nepalietė, ir, tikėsimės, aplenks mus ir ateityje. Tačiau, atsižvelgiant į visuomenėje didėjančią įtampą, draudimo bendrovėms vertėtų pagalvoti apie naująjį produktą. Pavyzdžiui, Izraelyje, kur per metus pavyksta užkirsti kelią šimtams teroro išpuolių, šios rizikos draudimo apsauga irgi neįtraukta į pagrindinį draudimo komplektą, tačiau rinkoje pateikiama daugybė pasiūlymų, susijusių su teroro išpuolių metu padarytos žalos atlyginimu. Patys gyventojai irgi turėtų labiau domėtis draudimo sąlygomis. Pavyzdžiui, žmogus apdraudė savo automobilį, kuris, vykstant masiniams neramumams, sudegė. Jis stebisi ir piktinasi, kodėl jam neatlyginama patirta žala, nors jis buvo įsigijęs KASKO draudimą. Nereikia stebėtis, reikia atidžiai skaityti sąlygas, o jei kuris nors taisyklių punktas netenkina, žmogus turėtų prašyti įtraukti į paketą papildomą riziką“, – sakė dr. A. Lezgovko.
Daugiau informacijos:
dr. Aleksandra Lezgovko
DRVI prezidentė
e-paštas: aleksandra@draudimas.com
Mob. tel. +370 699 26166