Ar reikalingas architektūros muziejus šiais laikais? Vieta, kur sugula kažkada braižyti, kopijuoti, detalizuoti projektai, jų idėjos, jų realizacijos, įamžintos nuotraukose. Ar pastatai – gyvi mūsų laikų liudytojai? Ar turi jie ką liudyti? Ar gali, ar pajėgūs? Ypač, kai keičiasi jų šeimininkai, keičia jų paskirtį. Jie lipdomi ir perlipdomi it skulptoriaus naujojo mūsų laikų mesijo – VYSTYTOJO.
Jam gal net nerūpi, kad buvęs „Hermio“ bankas pelnė jo autoriams Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų vardą; jam neskauda, kad buvęs Vilniaus miesto VPK Kelių policijos pastatas Giraitės gatvėje – savitas, architektūriniu požiūriu vertas dėmesio objektas. Jam reikia tik teritorijos, jis trokšta PLOTO.
Tokios situacijos akivaizdoje supranti, kad tie praeities trupiniai – eskizai, brėžiniai, nuotraukos – netrukus liks bene vieninteliai anų dienų liudininkai.
Tačiau teisus ir tas, kuriam neįdomu raustis po šūsnis „senienų“, kuriam norisi gyvo žodžio, gilios minties. Jis visiškai teisus – architektūros muziejai Vakarų Europoje, pasaulyje seniai nustojo būti „mumijų“ saugyklomis. Įdėmaus žvilgsnio, plataus interesų lauko prikeltos, šios vietos tampa gyvomis, patraukliomis vietomis, į kurias plūsta visi: nuo seno iki vaiko, nuo profesionalo iki bandančio susigaudyti, kas per daiktas yra architektūra, ką ji lemia mūsų gyvenime, kaip ji reiškiasi mūsų kasdienybėje?
Virtualus Lietuvos architektūros muziejus (archmuziejus.lt) negali atstoti tokį fizinį traukos centrą, tačiau jis siekia tapti analogiška vieta virtualioje erdvėje. Jau penkti metai cia kaupiami ne tik suskaitmeninti garsių ir mažiau žinomų architektų darbų atvaizdai, bet ir filmuoti pašnekesiai su jais (tokių atvirų, skaudžių, linksmų ir gerklę gniaužiančių pokalbių dabar retai sutinki), čia galima perklausyti garso įrašą, o nuo šių metų – ir paskaityti kritinį straipsnį apie istorinius ar dabarties architektūrai opius dalykus.
Paruošta šešių straipsnių serija, kurių autoriai: architektai, architektūros istorikai ir teoretikai, sociologai. Jau dabar galite susipažinti su Perestroikos laikų individualių namų statyba, jų radimosi aplinkybėmis ir architektūra (A. Galaunytės straipsnis „Perversmo architektūra: postmodernistiniai individualūs gyvenamieji namai Lietuvoje“).
Be galo įdomus ir atviras architekto, prof. Vytauto Dičiaus, nominuoto 2016 m. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijai, straipsnis „1957–1970 metų Kauno architektūra: V. Dičiaus refleksijos“. SVARBU: tekstus galima skaityti ir anglų kalba, tad tinklapyje laukiami lankytojai iš viso pasaulio.
12; tiek asmeniškai aplankyta privačių archyvų, saugomų pačių architektų ar jų artimųjų. Akademikas Edmundas Čekanauskas, Vytautas Jurgis Dičius, Algimantas Mačiulis, Nijolė Elena Bučiūtė (vilniečiai, juk neretai praeiname pro jos kurtą Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą?), neseniai mus palikęs Justinas Šeibokas, Ričardas Krištapavičius, Eugenijus Miliūnas-Simas, šiais metais svetingai duris atvėręs Saulius Juškys ir draugų nepamirštas amžinatilsis Gytis Ramunis… Iškilūs, saviti kūrėjai, kuriuos vienija vienas dalykas – ištikimybė Architektūrai. Veik 1000 vnt.; tiek eksponatų suskaitmeninta. Ne vienam tikru atradimu gali tapti, kad architektai ne tik projektuoja. Jie ir tapo, piešia, kuria plakatus, vaidina, sportuoja. Tarp mūsų gausu Renesanso tipo kūrėjų. Reikia tuo didžiuotis ir viešai apie tai kalbėti. Jie verti pagarbos, nes sekė, seka mūsų kasdienybę ir, „perleidę“ per save, įamžina ją statiniuose.
Su jų darbais, žodžiais ir šių dienų tyrėjų mintimis galima susipažinti atnaujintame tinklapyje www.archmuziejus.lt.
Projekto „Virtualaus Lietuvos architektūros muziejaus plėtra-2“ sumanytojas ir įgyvendintojas – Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“. Rėmėjai ir partneriai: LR kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos architektų sąjunga, savanoriai.
Iliustracijos:
1) Kęstutis Pempė, Gytis Ramunis. Buvęs „Hermio“ bankas. Jogailos g., Vilnius. 1992-1995.
2) Kęstutis Pempė, Gytis Ramunis. Vilniaus miesto VPK Kelių policijos pastatas. Giraitės g., Vilnius. 1980- 1984 m. Spalvota eksterjero (šiaurinis ir rytų fasadai) nuotr.
3) Kęstutis Pempė, Gytis Ramunis. Vilniaus miesto VPK Kelių policijos pastatas. Giraitės g., Vilnius, 1980- 1984 m. Spalvota eksterjero (link praėjimo) nuotr.
/
Is the Architecture Museum needed nowadays? A place where drawn, copied and detailed projects, their ideas and realizations which are immortalized in photographs are stored? Are buildings living witnesses of our times? Do they have what to witness? Can they, are they capable of..? Especially now, when they owner change or their intended purpose is changed? They are modelled and re-modelled by the new messiah of your time – THE DEVELOPER.
He may even do not care that the former “Hermis” bank has earned its authors the name of laureates of the National Culture and Arts Prize; he is not interested into the fact that former Vilnius City Police Headquarters Traffic Police building in Giraitės street is a distinctive and noteworthy object from the architectural point of view. He needs only territory and desires only AREA.
In such a situation it is understandable that these past episodes (sketches, drawings and photographs) may soon become the only witnesses of those days.
However, the one who is not interested in looking for “antiquities” and who wishes a life word and a deep thought is also right. Even more, he is absolutely right, as in the Western Europe and the world architecture museums have ceased to be “mummies” storage facilities. Resurrected by an intent look and wide range of interests, these areas are becoming lively and attractive places where comes everybody – both elderly people and children, both professionals and those who try to understand what architecture is, what it determines in our lives and how it manifests itself in our daily lives?
Virtual Lithuanian Museum of Architecture (archmuziejus.lt) cannot replace such physical centre of attraction but it aims to become a similar place in the virtual space. For five years already here we collect not only digitalized images of famous and less known architects’ works, but also recorded interviews with them (such open, painful, joyful and breathtaking dialogues are rare now), here you can listen to a sound clip and, starting these years, read a critical article about the sensitive issues of historical or contemporary architecture.
A series of six articles is prepared, the authors of which are architects, architectural historians, theorists and sociologists. Even now you can get acquainted with individual houses of the Perestroika era, their emergence circumstances and architecture (the article of A. Galaunytė “Breakthrough Architecture: Postmodern Individual Residential Houses in Lithuania”).
Very interesting and open article by architect Professor Vytautas Dičius who was nominated for the National Culture and Arts Prize in the year 2016 “Architecture of Kaunas in 1957-1970: Reflections of V. Dičius”. IMPORTANT: the texts are available also in English, so in the website the visitors from the whole world are welcome.
12 – this is the number of visited private archives stored by the architects or their relatives. Academician Edmundas Čekanauskas, Vytautas Jurgis Dičius, Algimantas Mačiulis, Nijolė Elena Bučiūtė (Vilnius residents, after all, you often pass her created Lithuanian National Opera and Ballet Theatre building?), late Justinas Šeibokas, Ričardas Krištapavičius, Saulius Juškys who widely opened his doors to welcome this year and late Gytis Ramunis who is not forgotten by his friends… Prominent and distinctive creators who share one thing – loyalty to Architecture. Almost 1 000 units of exhibits are digitalized. Many people may be surprised that the architects do not only design. They also picture, paint, create posters, play and do sports. Among us there are a lot of Renaissance-type creators. We should be proud of them and talk about them publicly. These architects deserve respect, as they have sought and still seek our daily routine which they perpetuate in their works.
You can explore the works, words and thoughts of the contemporary creators on our updated website www.archmuziejus.lt.
Initiator and implementer of project “Development-2 of the Virtual Lithuanian Museum of Architecture” is Creative Industries Park “Centre of Architecture”. Sponsors and partners: Ministry of Culture of the Republic of Lithuania, Lithuanian Cultural Council, UAB “Beola”, and volunteers.
In pictures:
1) former “Hermis” bank (Jogailos str., Vilnius). Architects Kęstutis Pempė and Gytis Ramunis. 1992-1995.
2) former Vilnius City PH Road police building (Giraitė str., Vilnius). Architects Kęstutis Pempė and Gytis Ramunis. View from the North-East. 1980-1984.
3) former Vilnius City PH Road police building (Giraitė str., Vilnius). Architects Kęstutis Pempė and Gytis Ramunis. The view towards passage. 1980-1984.