Gruodžio 1–4 d. Vilniuje vyks didžiausia kada nors Lietuvoje rengta tarptautinė astronomijos konferencija. Joje dalyvaus astronomai ne tik iš daugelio Europos šalių, bet ir iš Australijos, Brazilijos, Čilės, JAV.
Ši jau trečioji mokslinė konferencija skirta pristatyti vienos didžiausių Europoje antžeminių astronominių tyrimų programų „Gaia-ESO spektrinė apžvalga“ rezultatams, susitikti su kitų didelių apžvalgų atstovais. Konferencijoje bus apibendrinti žvaigždžių įvairiose Galaktikos komponentėse cheminės sudėties tyrimų rezultatai, pademonstruoti moksliniai atradimai, numatyti būsimi darbai. Vienas esminių atradimų – mūsų Galaktikos formavimasis iš centro į išorę.
Gaia-ESO konsorciumas yra subūręs per 300 astronomijos specialistų iš žymiausių Europos mokslo centrų: Kembridžo, Oksfordo, Lundo, Upsalos universitetų, Maxo Plancko instituto Vokietijoje, garsiosios Europos pietinės observatorijos. Konsorciumo nariai yra įvairių sričių astrofizikai: šaltų bei karštų žvaigždžių, ekstinkcijos, pekuliarių žvaigždžių, instrumentikos, modeliavimo ir t. t. Mokslininkai, suvieniję pajėgas, Europos pietinėje observatorijoje Čilėje galės vykdyti astronominius stebėjimus daugiau nei 300 naktų. Tam naudojamas labai didelis, 8,2 m skersmens teleskopas. Tai vienas galingiausių optinių teleskopų pasaulyje. Vienos stebėjimų nakties kaina viršija 20 tūkst. eurų.
„Apžvalgos šiuo teleskopu rezultatai pateiks naujų žinių apie mūsų Galaktikos struktūros formavimąsi ir evoliuciją, kartu su „Gaia“ kosminės observatorijos astrometrine informacija leis geriau suprasti, kaip mūsų visatoje formuojasi ir evoliucionuoja galaktikos, sudarys galimybę nepriklausomai patikrinti šiuolaikinius kosmologinius modelius“, – paaiškina VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktoriaus pavaduotoja, konferencijos mokslinio organizacinio komiteto pirmininkė prof. Gražina Tautvaišienė.
Konferencijos programoje numatytos tokios pristatymų kryptys: Galaktikos lauko žvaigždžių tyrimai; Galaktikos centrinis telkinys; Galaktikos plonojo ir storojo disko bei sferoido tyrimai; padrikųjų spiečių formavimasis, kinematika bei cheminė sudėtis; žvaigždžių evoliucija; objektų, skirtų standartams bei kalibracijai, stebėjimas; technika bei tyrimų metodika.
Tarp kviestinių svečių – dr. Timo Prusti, Europos kosmoso agentūros „Gaia“ kosminės misijos mokslinis vadovas. Jis apžvelgs šios misijos būklę, pirmuosius mokslo pasiekimus. „Gaia“ observatorija į kosmosą paleista 2013 m. gruodžio 19 d. Planuojama, kad per penkerius metus ji pateiks duomenų, leisiančių sudaryti apie milijardo žvaigždžių katalogą ir sukurti tikslų trimatį Paukščių Tako galaktikos žvaigždėlapį.
Atvyks ir Gaia-ESO apžvalgos koordinatoriai: žymus Kembridžo universiteto profesorius Gerry Gilmore, prieš porą dešimtmečių mūsų Galaktikoje atradęs storąjį diską ir įkritusią nykštukinę Šaulio galaktiką, Italijos Arcetri observatorijos astronomė dr. Sofia Randich, daugelį metų tyrinėjanti ličio gausą Galaktikoje, ir kiti garsūs astronomai.
„Gaia-ESO spektrinė apžvalga“ yra pirmoji europinė globali dangaus objektų stebėjimų programa, apimanti visas Galaktikos struktūras nuo žvaigždžių formavimosi regionų centriniame Galaktikos telkinyje iki seniausių sferoido žvaigždžių. Programa siekia papildyti „Gaia“ kosminės observatorijos astrometrijos duomenis antžeminiais per 100 tūkstančių žvaigždžių cheminės sudėties tyrimų rezultatais.
Konferenciją organizuoja VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto astrospektroskopistų grupė. Ji taip pat dalyvauja „Gaia-ESO spektrinėje apžvalgoje“, solidžiai prisidėdama prie vykdomų tyrimų. Tai pirmas kartas, kai Lietuvos astronomai dalyvauja tokios reikšmės ir dydžio tyrimų programoje. Šiame projekte prof. G. Tautvaišienės vadovaujama Vilniaus grupė kartu su partneriais tiria pagrindinius fizikinius žvaigždžių atmosferų parametrus, cheminių elementų gausas, atsako už anglies, azoto ir deguonies gausų nustatymą Galaktikos lauko ir padrikųjų spiečių žvaigždėse.
Renginį finansuoja Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. MOR-15032/2015), Kembridžo ir Vilniaus universitetai.