2015 m. gruodžio 3 d., Klaipėda. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Klaipėdos AVMI), susidomėjusi abejotinu milijoninės vertės Telšių apskrities įmonės sandoriu, atskleidė, kad keturiskart brangiau – už beveik 9 mln. eurų – savo įmonei dalį gamyklos pardavęs akcininkas ir jo sutuoktinė siekė pasipelnyti įmonės sąskaita ir įteisinti pinigines lėšas išvengiant mokesčių. Mokesčių įstatymais piktnaudžiavusiems sutuoktiniams VMI priskaičiavo sumokėti į biudžetą 1,5 mln. € gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), delspinigių ir baudų.
Patikrinimo metu Klaipėdos AVMI nustatė, kad sandorio metu parduotų senos statybos pastatų kaina, nepriklausomų ekspertų vertinimu, viršijo vidutinę rinkos vertę 6,73 mln. €, arba 4 kartus. Pvz., cisternos buvo įkainotos 174 tūkst. €, t.y., 35 kartus brangiau, nei jų rinkos vertė; mazuto pastatas – 16 kartų brangiau ir pan. Pastatų kainą iki neregėtų aukštumų užkėlę verslininkai gautas pajamas deklaravo, tačiau „prisitaikė“ GPM lengvatą (nustatytą laikotarpį fizinio asmens išlaikyto ir parduoto nekilnojamojo turto pajamos neapmokestinamos GPM) ir pajamų mokesčio nemokėjo.
„Mokesčių administratorius įvertinęs visas aplinkybes konstatavo, kad sutuoktiniai, padidinę parduodamo turto kainą, siekė įforminti gautas GPM neapmokestinamas pinigines lėšas, o sandorio aplinkybės buvo iškreiptos siekiant mokestinės naudos. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad šiuo atveju skirtumas nuo gautos objektų pardavimo kainos ir parduoto turto vidutinės rinkos vertės laikomas kitomis su darbo santykiais nesusijusioms ir ne individualioms veiklos pajamomis, kurios įstatymo nustatyta tvarka yra apmokestinamos GPM, o mokestį turi sumokėti asmenys, gavę mokestinės naudos, t.y., akcininkas ir jo sutuoktinė“, – sakė Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento direktorė Gražina Rimkienė.
Be to, akcininko vadovaujama įmonė, neturėdama lėšų atsiskaityti už pastatus, buvo priversta skolintis. Paskolą jai suteikė pats savininkas, su finansinių sunkumų turinčia įmone sudaręs ekonominiu požiūriu jai nenaudingą sandorį bei papildomai susižėręs apie 440 tūkst. € palūkanų, kurios pagal tuo metu galiojusias GPM įstatymo nuostatas buvo neapmokestinamos. Patikrinimo metu įvertinus nustatytas aplinkybes, palūkanų forma išmokėta pinigų suma priskirta verslininko gautoms kitoms su darbo santykiais nesusijusioms ir ne individualioms veiklos pajamoms, jam priskaičiuota sumokėti GPM.
Verslininkui ir jo sutuoktinei mokesčių administratorius iš viso priskaičiavo sumokėti 1,5 mln. € gyventojų pajamų mokesčio, delspinigių ir baudų. Pasak G. Rimkienės, ši suma prilygsta tai lėšų sumai, kurios pakaktų iš dalies renovuoti kurio nors rajono centro Kultūros namus.
Klaipėdos AVMI akcentuoja, kad didžioji dalis mokesčių mokėtojų mokesčius deklaruoja ir moka laiku, o dalis nesąžiningų rinkos dalyvių, kenkdami kitiems ūkio subjektams, slepia mokesčius ir gyvena sąžiningųjų sąskaita. Mokesčių inspekcija tikisi, kad sąžiningai veikiantis verslas ir pilietiški gyventojai ne tik palaikys Mokesčių administratoriaus pastangas užtikrinti sąžiningą konkurenciją, bet ir informuos apie nesąžiningus rinkos žaidėjus. Parnešti apie mokestinius pažeidimus galima VMI pasitikėjimo telefonu 1882, taip pat užpildžius elektroninę anketą VMI svetainėje www.vmi.lt/cms/stop-seseliui arba pasinaudojus programėle išmaniesiems telefonams „Pranešk“, užėjus į apskrities Mokesčių inspekciją bei jos teritorinius padalinius.