Seimas svarstys Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisų projektą Nr. XIIP-3562, kuriuo siūloma leisti vežti kombinuoto vežimo vienetus dviašiu vilkiku su triaše puspriekabe, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 42 t, ir triašiu vilkiku su dviaše ar triaše puspriekabe, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 44 t.
Šiuo metu nustatyta, kad triašiu vilkiku su dviaše ar triaše puspriekabe leidžiama vežti 20, 30, 40, 45 pėdų konteinerius (pagamintus pagal ISO standartus), tačiau nėra numatyta galimybė kombinuoto vežimo vienetus (puspriekabes, nuimamuosius kėbulus ir konteinerius iki 45 pėdų) vežti dviašiu vilkiku su triaše puspriekabe arba triašiu vilkiku su dviaše ar triaše puspriekabe.
Teikiamu projektu siūloma nustatyti, kad dviašiu vilkiku su triaše puspriekabe, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 42 t, ir triašiu vilkiku su dviaše ar triašė puspriekabe, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 44 t, leidžiama vežti kombinuoto vežimo vienetus (puspriekabes, nuimamuosius kėbulus ir konteinerius iki 45 pėdų). Vežti kombinuotus vienetus siūloma leisti magistraliniais keliais ir kitais keliais 50 km spinduliu nuo Klaipėdos valstybinio jūros uosto, oro uostų, geležinkelio ir vidaus vandenų stočių teritorijų, kuriuose iškraunami ir (arba) pakraunami kombinuoto vežimo vienetai. Atsižvelgiant į tai, kad ne visi keliai pritaikyti sunkiasvorėms transporto priemonėms, kombinuotus vienetus leidžiama vežti magistraliniais keliais, kurie pritaikyti sunkiasvorėms transporto priemonėms, ir, siekiant sudaryti galimybę kombinuoto vežimo vienetus iškrauti ir (arba) juos pakrauti, kitais keliais 50 km spinduliu nuo iškrovimo ir (arba) pakrovimo vietų.
„Iki šiol vežė intermodalinius krovinius, bet dabar nebuvo reguliuojama. Dabar mes siūlome į priedą įdėti automobilius nustatydami tonas, tiksliau, ant ašių paskirdami tonas, kuriomis gali vežti ir pasakome, kad intermodaliniai kroviniai gali būti vežami 50 kilometrų spinduliu. Jeigu mes jo nepriimtume iki sausio 1 dienos, mūsų vežėjai ir pramonė negalėtų tokių krovinių įvežti tiesiog į jūrų uostą ir turėtų sumažinti pačius konteinerius, ko mes realiai net neturime ir fiziškai neįmanoma padaryti. Priešingu atveju, tuos krovinius arba kuriuos mes perkraudavome čia, mes juos prarandame ir paims mūsų kaimynai latviai, estai, kurie jau pirmesni negu kad mes iki liepos 1 dienos priėmė tokį įstatymą“, – pristatydamas projektą sakė Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.
Įstatymo projektu taip pat siūloma nustatyti, kad dviašiu vilkiku su triaše puspriekabe, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 42 t, valdytojai mokės nuo 654 iki 1222 eurų (priklausomai nuo pakabos rūšies) kasmetinį mokestį už Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones, o triašiu vilkiku su dviaše ar triašė puspriekabe, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 44 t, valdytojai mokės nuo 967 iki 1937 Eur (priklausomai nuo pakabos rūšies) kasmetinį mokestį už Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones.
Projektui po pateikimo pritarė 67 Seimo nariai, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 7 Seimo nariai. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas, numatoma svarstymo plenariniame posėdyje data – gruodžio 15 d.