Kalėdinių rūpesčių sūkuryje rūpindamiesi dovanomis ir vaišėmis artimiesiems,
nesusimąstome apie „dovaną“, kurią pasibaigus šventiniam laikotarpiui paliksime gamtai. Patirtis rodo, kad pasidavę pirkimo manijai, per didžiąsias metų šventes išmetame ketvirtadaliu daugiau atliekų nei įprastomis dienomis. Žinant, kad šiemet Kūčios ir Šv.Kalėdos bus švenčiamos net keturias dienas, VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ kviečia gyventojus riboti neatsakingą vartojimą ir deramai pasirūpinti susikaupusiomis pošventinėmis atliekomis.
Dovanos, vaišės ir Kalėdos – vienas be kito neįsivaizduojami ir neatsiejami dalykai šiais
laikais. Bandydami nustebinti savo artimuosius, išleidžiame nemažą pinigų sumą ir
pamirštame apie tikrąją Kalėdų prasmę. „Gražiai įpakuotos dovanos, gausus stalas be
abejonės džiugina, bet ar ilgai? Pošventiniu laikotarpiu man visuomet akis užkliūna už
perpildytų atliekų konteinerių. Ir visa tai dėl mūsų neatsakingo vartojimo, dėl negalėjimo ar
nenorėjimo dovanoti nematerialius ir atmintyje ilgai išliekančius dalykus“ – savo
pastebėjimais dalijosi VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (PTO) direktorė Bena
Razbadauskienė.
„Kuo daugiau perkame, tuo didesnį kiekį atliekų išmetame. Tai ypač aktualu Kalėdų, Naujųjų
metų laikotarpiu, kuomet gyventojai įvairiausių atliekų išmeta vidutiniškai ketvirtadaliu
daugiau nei įprasta. Dovanų pakavimo popierius, dirbtinio sniego flakonėliai, perdegusios
kalėdinės lemputės, tušti buteliai, maisto atliekos ir eglutės – tik dalis atliekų, kuriomis
perpildomi konteineriai“ – teigia PTO atstovė švietimo bei informavimo klausimais Audronė
Viliūtė.
Pašnekovės manymu, šiais laikais šventinį džiugesį matuojame dovanų kiekiu, jų brangumu ir
maistu nukrautu stalu, nors Kalėdos – tai visų pirma nepastebimų ir tylių stebuklų metas.
Todėl neturėtume karštligiškai ieškoti ir pirkti menkaverčių, trumpalaikio naudojimo dovanų,
kurios nugula į dulkes renkančias lentynas ar giliausius spintų kampus. A.Viliūtė ragina
gyventojus pasistengti vengti neatsakingo vartojimo ir įprasminti šventę kitu būdu.
„Užuot keitęsi dovanomis siūlyčiau susitarti su šeima ar draugais ir nueiti į kino premjerą,
teatrą, suplanuoti išvyką arba tiesiog jaukiai pavakarieniauti drauge. Originali dovana gali būti
ir kuponas su pasiūlymu pasinaudoti jūsų geru poelgiu (sutvarkysite namus, pagaminsite
vakarienę, išmaudysite šunį ir pan.). Taip pat reikia prisiminti, kad Šv. Kalėdos tai ne tik
pirkiniai, o ir puikus metas dalintis gerumu ir aukoti. Paaukoję maistą, drabužius, žaislus ar
kitus daiktus, ne tik sukursime šventę to stokojantiems, bet tuo pačiu prisidėsime prie gamtos
tausojimo“.
„Tik atsikratę vartotojiškų šablonų, sugebėsime pajusti Kalėdų idilę. Juk brangiausia dovana –
tai draugystė, rūpestis ir dėmesys artimiesiems, pagarba vieni kitiems, o ne nuo „kojų
varantis“ bėgiojimas po išpardavimus, nuolatinis akcijų sekimas , susierzinimas dėl didelės
išleistų pinigų sumos, nusivylimas dėl nepasiteisinusių lūkesčių“– teigia Audronė Viliūtė.
Kitas svarbus dalykas – dovanų pakavimas, kuris ne tik teršia gamtą bet ir brangiai kainuoja.
Kadangi šventiniu laikotarpiu ypatingai daug papildomų atliekų sudaro parduotuvėse įsigyti
dovanų maišeliai bei pakavimo popierius, PTO atstovė siūlo dovanų pakuotes bandyti
susikurti patiems. A.Viliūtės manymu, savarankiškai įpakuotos dovanos įgautų daugiau
prasmės nei pirktinės.
„Dovanų pakavimui gali kuo puikiausiai pasitarnauti seni laikraščiai, žurnalai, tapetų likučiai,
seni popieriniai žemėlapiai arkalendoriai. Juos galima iškarpyti ir papuošti antspaudais,
spalvotais markeriais nupieštais raštais, sausais augalais. Didesnėms dovanoms galima
naudoti senas batų dėžes dekoruotas žurnalų iškarpomis, dažais ir kaspinais iš nereikalingų
medžiagų. Savarankiškai pagaminta dovanos pakuotė atrodo kūrybiškesnė, asmeniškesnė,
todėl artimieji džiaugsis ir saugos ne tik įteiktą dovaną bet ir pačią pakuotę. Išpakavus
dovanas, likusias nebereikalingas dėžutes ir maišelius galima naudoti pakartotinai kita proga.
Sumažinti nebūtiną vartojimą taip pat galima pasirinkus prekę be pakuotės arba į vieną
pakuotę įdėjus kuo daugiau daiktų.“ – patarimais dalijasi A.Viliūtė.
Pašnekovė taip pat pastebi, kad žiemos švenčių metu dažnai persistengiame ir su maisto
gaminimu, todėl joms pasibaigus, didelis kiekis likusio maisto keliauja į atliekų konteinerius.
Norint išvengti maisto atliekų, galime iš anksto suplanuoti meniu ir svečių skaičių. Jei po
švenčių vis tiek liks nesugedusių, bet jau nebereikalingų maisto produktų, patariama
supakuoti juos svečiams, paaukoti prasčiau gyvenantiems žmonėms.
PTO direktorė Bena Razbadauskienė žiemos šventėms artėjant, gyventojams primena, kad
Lietuva yra viena daugiausiai atliekų sąvartynuose šalinančių Europos Sąjungos (ES) šalių.
Kasmet į sąvartynus išvežama apie beveik 1 mln. tonų atliekų, kurios sąvartynuose nugula
ilgiems šimtmečiams. O šventinis laikotarpis atliekų kiekį padidina dar daugiau.
„Tikimės, kad gyventojai švenčių metu pasistengs išvengti neatsakingo vartojimo ir prisidės
prie teisingo susidariusių atliekų tvarkymo. Juk tai padaryti labai paprasta, tereikia įvairias
atliekas suskirstyti pagal rūšis ir išmesti į rūšiuotoms atliekoms skirtus spalvotuosius
konteinerius. Tokiu būdu saugosime gamtą, prisidėsime prie gamtinių išteklių saugojimo,
sumažinsime į sąvartynus patenkančių atliekų kiekius“ – teigia B.Razbadauskienė.