Per pastaruosius 30 metų smurto artimoje aplinkoje prevencijos priemonės žymiai išaugo visame pasaulyje. Šiuo metu itin didelis dėmesys skiriamas partnerystei – įvairios institucijos, nevyriausybinės organizacijos problemų sprendimo ieško kartu.
Tuo tikslu Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate vyko konferencija „Smurtas artimoje aplinkoje: iššūkiai ir pagalbos šeimai galimybės Klaipėdos mieste“, kurią organizavo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius kartu su Klaipėdos apskrities vyriausiuoju komisariatu bei Klaipėdos universitetu. Apie smurto šeimoje problemas kalbėjo teisėsaugos, savivaldybės, švietimo, nevyriausybinių organizacijų atstovai bei kitų institucijų specialistai. Konferencijoje taip pat pasisakė Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja baudžiamosioms byloms Zita Romanovaitė.
Smurto priežastys slypi ir šeimos finansinėje padėtyje
Smurto artimoje aplinkoje pranešimų kasmet vis daugėja. 2011 m. įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui, moterys vis mažiau toleruoja į jas nukreiptą agresyvų elgesį bei vis dažniau kreipiasi pagalbos į policiją.
Konferencijoje pastebėta, kad daugiausiai smurtaujama sunkiai finansiškai gyvenančiose šeimose, mat nesugebėjimas patenkinti būtiniausių poreikių sukelia stresą, įtampą, o tai trukdo tarpusavio santykiams, kyla nepasitikėjimas savimi, agresija. Taip pat itin svarbu, kokią patirtį asmuo atsinešė iš vaikystės, kokio elgesio išmoko iš motinos ir tėvo santykių bei kokios yra jo agresyvaus elgesio tolerancijos ribos. Kalbėta ir apie tai, kad dažnai pati smurto auka yra priklausoma nuo konfliktiškų santykių ir „išsigelbėjusi“ nuo vieno smurtautojo, netrukus atsiduria kito agresyvaus partnerio glėbyje.
Teismo procesas priklauso nuo įrodymų
Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja Zita Romanovaitė konferencijoje kalbėjo apie įvairias problemas, su kuriomis susiduria teismas, nagrinėdamas smurto artimoje aplinkoje atvejus. Teisėja pabrėžė, kad ypatingą svarbą teismo procese turi kruopščiai surinkti įrodymai.
„Teismas negali būti šališkas, jis turi remtis tik įrodymas. Svarbu, kad tas darbas, kurį padaro policijos pareigūnai, nenueitų perniek. Tačiau, kai teismas gauna smurto artimoje aplinkoje bylą, kurioje remiamasi vien tik liudytojų parodymais, ją išnagrinėti labai sunku. Liudytojai, kurie kaip taisyklė yra šeimos nariai, ikiteisminiame tyrime gali atsisakyti duoti parodymus, nes tokia teisė jiems suteikta Baudžiamojo proceso kodekse. Net ir perspėjus dėl atsakomybės duodant melagingus parodymus, dažnai liudytojai juos keičia, mat suranda tam motyvų, pavyzdžiui – neprisimena. Deja, teisėjui reikia neginčijamų įrodymų. Jis nuosprendį gali priimti tik tada, kai visos abejonės pašalinamos – beje, jos pagal įstatymą yra vertinamos kaltinamojo naudai“, – pastebėjo teisėja.
„Turbūt daug kas sutiks, kad pats baudžiamasis procesas jau turi auklėjamąjį poveikį. Kiekvienas žmogus, dalyvaudamas procese, kažką iš jo išsineša“, – mintimis dalijosi Z. Romanovaitė. Tačiau įstatymas įpareigoja teismą ir prokuratūrą smurto artimoje aplinkoje bylas išnagrinėti kuo greičiau. Tam yra du būdai – problema sprendžiama teismo baudžiamuoju įsakymu arba nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Jeigu smurtautojas yra nubaudžiamas baudžiamuoju įsakymu, teismo slenksčio jam peržengti netenka. Gal todėl asmenys, nubausti teismo baudžiamuoju įsakymu, yra linkę pakartotinai daryti nusikaltimus.
Dažniausia bausmė – laisvės apribojimas
„Teismas gali skirti viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą, laisvės atėmimą. Nukentėjusieji nuo smurto bei jų artimieji laukia pačios griežčiausios bausmės – kad tik greičiau tą smurtautoją uždaryti. Bet teismas turi vadovautis 54 baudžiamojo proceso kodekso straipsniu, kuris numato bausmių skyrimo pagrindus. Pirmiausia teismas turi įvertinti nusikaltimo pobūdį, o anot įstatymų leidėjų, smurtas artimoje aplinkoje yra nesunkus nusikaltimas“, – pastebėjo Z. Romanovaitė.
Teisėjas, žinoma, vertina ir asmenybę – koks tai žmogus, kaip jis supranta savo elgesį, ar smurtas šeimoje yra įsisenėjusi problema. Jeigu smurtautojui skiriami viešieji darbai, jis gali netekti pastovaus darbo ir savo bei šeimos pajamų šaltinio. Taip pat teismas turi atsižvelgti į asmens sveikatos būklę ir ar šis sutinka dirbti viešuosius darbus. Todėl teismas dažniausiai priverstas skirti laisvės apribojimo bausmę, o tai yra neišėjimas iš namų tam tikromis valandomis. Taip pat teismas dažnai įpareigoja smurtautoją dalyvauti elgesį koreguojančiose programose, kurių metu asmuo gali spręsti savo elgesio problemas bei tuo pačiu toliau dirbti ir išlaikyti šeimą.
Nukentėjusieji turi žinoti savo teises
„Teismo procesas vyksta labai sklandžiai, kai nukentėjusysis puikiai žino savo teises, todėl labai svarbu suteikti jam kvalifikuotą teisinę pagalba dar iki teismo. Jei žmogus yra negavęs tokios informacijos arba ją ignoravęs, jam padėti yra praktiškai neįmanoma. Įstatymai įpareigoja teismą pasirūpinti gynyba kaltinamajam, o nukentėjusysis iki šiol teisine pagalba turi rūpintis pats. Jis privalo prašyti teisinės pagalbos, nes be jos išsiversti bus labai sunku. Čia galėtų padėti įvairios nevyriausybinės organizacijos, nukreipti nukentėjusįjį reikalinga linkme“, – patirtimi dalijosi teisėja.
Baudžiamajame procese nukentėjusysis turi teisę ne tik į turtinės, bet ir į neturtinės žalos atlyginimą. „Dažnai žmogus nežino, kad teisme ta žala turi būti įrodinėjama – visi vaistų receptai, apsilankymai pas gydytoją, netgi įrašai klasės žurnaluose turi būti pateikiami teismui, ypač neturtinei žalai pagrįsti. Įrodoma ne tik dokumentais, bet ir liudytojų parodymais. To reikia, kad žmogus, išėjęs iš teismo, jaustų, kad jis kažką pasiekė, kad jo teisės buvo apgintos“, – patarė teisėja.
Z. Romanovaitė pasidžiaugė, kad tik apie 17 proc. pradėtų ikiteisminio tyrimo bylų dėl smurto artimoje aplinkoje šiemet pasiekė teismą. Galbūt tam įtakos turi Klaipėdos apygardos probacijos tarnyboje vykdoma mediacija, kurios metu nukentėjusiajai ir įstatymą pažeidusiai pusei padedama išnagrinėti konfliktą dėl padarytos nusikalstamos veikos ir surasti abiems pusėms priimtiną sprendimą.
Teisėja konferencijos dalyviams palinkėjo didžiulės kantrybės, sėkmės, atkaklaus darbo bei puikių rezultatų mažinant smurtą šeimose.