Darbas su jaunimu sukuria individualų santykį su jaunu žmogumi, ir būtent to jam labiausiai reikia. Jaunuolius reikia ne „traukti“ į sistemą, o kurti sistemą, palaikymą aplink jauną žmogų, nukreiptą į jauną asmenį ir jo poreikius.
Būtent tokiu principu buvo kuriama ir Lietuvoje pradėta įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyva. Spalio 1 d. startavęs projektas „Atrask save“ kaip tik ir teikia tokias individualizuotas, prie konkretaus jaunuolio poreikių, žinių ir socialinių įgūdžių pritaikytas paslaugas. Siekiama suteikti jaunuoliams pagalbą pasiūlant jaunuoliams individualiai parinktas, jų poreikius geriausiai atitinkančias veiklas, ir būtent tokiu keliu reiktų eiti toliau.
Tai – vienas iš siūlymų, kuriuos apskrito stalo diskusijos, skirtos atviram darbui su jaunimu ir geresniam Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimui, metu parengė ir pristatė Lietuvos ir užsienio ekspertai.
Pasak jų, darbas su jaunimu yra labiau įgalinantis negu prevencinis, tačiau kartu yra efektyvi prevencijos ir ankstyvosios intervencijos priemonė. Tyrimai rodo – kuo anksčiau su jaunu žmogumi pradedama dirbti, tuo tos priemonės ekonomiškesnės, nes jeigu jaunas žmogus nedirba, tai ilgainiui ekonomiškai ir socialiai kainuos daug daugiau.
Ekspertai pabrėžia – darbas su jaunimu yra vertingas savaime ir jį būtina stiprinti bei plėsti visoje šalyje. Be to, darbas su jaunimu savo prigimtimi yra tarpsektorinis ir jo efektyvumas priklauso nuo skirtingų institucijų, organizacijų bendradarbiavimo.
Šie pasiūlymai bus pristatyti Europos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms, siekiant, kad į juos būtų atsižvelgta tobulinant Jaunimo garantijų įgyvendinimą bei gerinant jaunimo socialinę integraciją.
Vakar darbdavių atstovai, Europos Komisijos, valstybių narių jaunimo politikos ekspertai, tyrėjai, jaunimo darbuotojai, savivaldybių jaunimo reikalų koordinatoriai, Jaunimo garantijų iniciatyvos koordinatoriai, politikos formuotojai toliau dalinosi geraisiais praktiniais darbo su jaunimu pavyzdžiais bei įžvalgomis, kaip geriau įtraukti jaunus žmones į aktyvias veiklas ir darbo rinką.
Kaip pristatė „Visionary Analytics“ tyrimų vadovas Simonas Gaušas, sėkmę integruojant nedirbantį, niekur nesimokantį, neaktyvų jaunimą didele dalimi lemia prevencinės priemonės ir visų pirma – į šeimą ir asmens charakterį nukreiptos priemonės. „Yra du esminiai vaiko sėkmę gyvenime lemiantys veiksniai – kokybiškas, prisirišimą skatinantis vaiko auklėjimas, nes būtent šeima suteikia įrankius toliau formuoti charakterį, ir tai, kad charakterio formavimui mokykloje suteikiamas toks pats dėmesys, kaip ir akademiniams pasiekimams, nes būtent charakteris yra bendrieji gebėjimai, padedantys žmogui visose profesinėse ir asmeninėse gyvenimo situacijose“, – sakė jis.
Pasak S. Gaušo, geriausia, kad reikiami gebėjimai būtų pradedami ugdyti kuo anksčiau, tačiau, kaip rodo tyrimai bei patirtis, ir vėlesnė pagalba gali būti efektyvi, pasitelkus tinkamas priemones. Taip pat ir vaiko charakteris lemia labai daug, tačiau sėkmei nenaudingas ar net žalingas charakterio savybes galima pakeisti keičiant žmogaus įpročius.
Apskritojo stalo diskusiją „Atvirojo darbo su jaunimu įtaka įgyvendinant Jaunimo garantijas“ organizavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Jaunimo reikalų departamentu prie SADM ir Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra.
Ryšių su visuomene skyrius, tel.: 266 8191, 266 4258.