Apžvelgdamas besibaigiančius metus naujasis „Gjensidige Baltic“ vadovas Marius Jundulas 2015-uosius pavadino rinkos pokyčių metais. Tam įtakos turėjo ir įvedamas euras, ir įsigijimo sandoriai, ir rinkos dalyvių elgsena.
Konkurencija aštrėjo
Apžvelgdamas 2015-ųjų metų draudimo rinkos rodiklius, Marius Jundulas teigia, kad pirmasis metų ketvirtis visai rinkai buvo prastokas. Tam, jo manymu, reikšmės turėjo rinkoje įvykę draudimo bendrovių įsigijimai, kurie paskatino neracionalius trumpalaikius rinkos dalyvių sprendimus.
„Buvo daromi gana drastiški žingsniai kovojant dėl atskirų draudimo sektorių, gerokai pasikeitė draudimo rūšių portfeliai, praradimams kompensuoti buvo stengiamasi sustiprinti pozicijas kitose draudimo rūšyse. Rinkos lyderių elgsena smarkiai pasikeitė, konkurencija paaštrėjo, ir po pusmečio tai pasireiškė didesnėmis išmokomis, kurios nebuvo adekvačios įmokoms. Tai lėmė viso sektoriaus nuostolingumą, todėl nenuostabu, kad visa draudimo rinka rodo pirmų trijų ketvirčių pelno sumažėjimą, palyginti su praėjusiais metais“, – teigia „Gjensidige Baltic“ vadovas Marius Jundulas.
Jis patikslino, kad tik trečiąjį ketvirtį prasidėjo stabilesnis draudimo rinkos augimas, kuris išsilaikė iki metų pabaigos ir davė stimulą bendram rinkos pelningumui augti. Tiesa, pelno kreivė kilstelėta aukštyn tik privačių klientų sektoriuje, o verslo draudimo rodikliai augimo rezultatų kol kas neparodė.
„Draudimo rinkos dalyviai antroje metų pusėje jau ėmėsi ieškoti sprendimų, kaip sutvarkyti verslo nuostolingumą, ir grįžo prie racionalesnių sprendimų“, – metų pabaigos situaciją apibendrino M. Jundulas.
Privalomasis vairuotojų draudimas: vis mažiau neapsidraudusių, daugiau ilgalaikių sutarčių
Nors apdraustų automobilių skaičius paskutiniaisiais metais nuolat auga, nedraustų automobilių mažėja, tačiau privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo sektoriuje jau trečius metus iš eilės surenkamas vienodas įmokų dydis, skaičiuojant finansine išraiška. M. Jundulas atkreipia dėmesį, kad ši statistika liudija nuolat mažėjantį vidutinį įmokos dydį. Be to, laipsniškai auga išmokamų žalų dydžiai – per 2015-uosius išmokų padaugėjo apie 5 proc., kai tuo tarpu įmokos vos pasiekė praėjusių metų lygį.
Toliau didėjantį išmokų augimą M.Jundulas pirmiausiai susiejo su didėjančiais automobilių remonto kaštais ir didesnėmis žalomis asmenims už nelaimingus atsitikimus.
„Po euro įvedimo padidėjo automobilių remonto darbų kaina. Be to, vis daugiau vairuotojų linkę ne paimti draudimo išmoką, o pasinaudoti suteikiama automobilio remonto paslauga – tai taip pat augina draudimo išmokas. Mes džiaugiamės, kad žmonės jau pajuto tą naudą, kurią gauna iš draudimo bendrovės, kai ši pasirūpina automobilio remontu – vairuotojas greičiau gali sugrįžti prie įprasto savo gyvenimo ritmo. Tačiau tenka konstatuoti, kad privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo segmentas dabar yra nuostolingas, ir rinka jį subsidijuoja iš kitų draudimo rūšių“, – teigė M. Jundulas.
Kartu jis pasidžiaugė, kad 2015-aisiais ir toliau mažėjo trumpalaikių civilinės atsakomybės draudimo sutarčių ir didėjo metinių sutarčių skaičius – draudimo bendrovės vadovas tai siejo su mažėjančiu skaičiumi tų vairuotojų, kurie iki šiol ieškodavo mažiausios draudimo kainos ir keisdavo draudimo bendroves kas kelis mėnesius pagal mažiausios kainos pasiūlymus.
Be to, kaip teigiamą tendenciją draudimo bendrovės vadovas pastebėjo augantį vairuotojų poreikį greta privalomojo draudimo rinktis papildomas paslaugas – automobilio nutempimą, dviračio vairuotojo atsakomybės draudimą, keleivių nelaimingų atsitikimų draudimą. M. Jundulas teigė, kad papildomos pagalbos paslaugos prie privalomojo draudimo šiandien jau tampa norma rinkoje – klientai sunkiai įsivaizduoja draudimo sutartį be šių papildomų paslaugų.
Apžvelgdamas kasko draudimo situaciją, M.Jundulas konstatavo, kad per 10 šių metų mėnesių įmokos kasko draudimo įmokos augo apie 8 proc., o išmokos – apie 11 proc. Išmokų augimą M. Jundulas siejo su tuo pačiu remonto darbų kainų padidėjimu.
Draudimo bendrovės vadovas mano, kad kol kas didesnio stimulo kasko draudimo augimui nėra – naujų automobilių pardavimai Lietuvoje dar neleidžia kalbėti apie ryškesnį automobilių parko atnaujinimą, nes naujų automobilių į rinką įsilieja labai mažai.
Turto draudimo segmentą augina privatūs klientai
Turto draudimo segmente didžiausio populiarumo 2015-aisiais sulaukė pirkinio draudimas – prekybos bendrovės noriai ėmėsi teikti tokią paslaugą. Pirkinio draudimas šiemet demonstravo geriausius rodiklius tarp visų turto draudimo rūšių.
Kitas turto draudimo segmentas – pastatų draudimas – taip pat nenuvylė, nors potencialas čia kol kas lieka neišnaudotas.
Augantys statybų tempai, iškylantys nauji pastatai turėjo įtakos turto draudimo apimčių augimui, tačiau įmokos smarkiai nekilo. Komercinio turto draudimas šiais metais augo apie 5 proc., nors išdraustumas, t.y. draudimo paslaugų skverbtis, vis dar yra gana žemame lygyje.
„Atkreiptinas dėmesys, kad vis dar draudžiami verslo pastatai, bet ne juose esantis turtas, o jis taip pat sudaro nemažą bendro turto dalį. Be to, ilgėja gamyklų darbo laikas, pradedama dirbti keliomis pamainomis, todėl rizika įvykiams komercinių pastatų viduje padidėja kelis kartus. Vis dar per mažai dėmesio verslas skiria ir verslo nutrūkimo draudimui – nelaimingas atsitikimas ne tik sugadina įrangą, bet ir sustabdo gamybą, o tai atneša ne ką mažesnius nuostolius. Deja, verslo nutrūkimo draudimu kol kas draudžiasi tik didžiosios užsienio bendrovės“, – atkreipia dėmesį M. Jundulas.
Aptardamas gyventojų turto draudimo tendencijas, M. Jundulas pasidžiaugė klientų sąmoningumo didėjimu – turto draudimo rodikliai auga, ir tai vyksta ne dėl bankų skatinimo apdrausti už paskolas pirktus butus, o todėl, kad žmonės vis labiau linkę saugoti savo sukauptą turtą.
„Naujus butus perkanti jaunoji karta yra gerokai sąmoningesnė – ji pati ateina tiesiai pas draudikus. Be to, žmonės supranta, kad visų mūsų namuose sukaupto turto vertė auga – daugėja brangios buitinės technikos, elektronikos prietaisų, kurie nelaimės atveju atneša nemažų nuostolių. Todėl labai svarbu drausti ne tik sienas, bet ir brangius daiktus, kuriais naudojamės“, – pabrėžė draudimo bendrovės vadovas.
Kaip vieną iš svarbių ir perspektyvių draudimo rūšių M.Jundulas paminėjo nelaimingų atsitikimų draudimą.
„Žmonės saugo turtą, bet nesaugo savęs. Matome, kad turtas apdraudžiamas šimtatūkstantinėmis sumomis, o sveikata – vos 3 000 Eur suma. Klausimas – ar tikrai mes patys sau tokie nesvarbūs? Ar mūsų turtas bus ko nors vertas, jei prarasime sveikatą dėl įvykusios nelaimės? Nelaimingų atsitikimų draudimo apimtys rodo, kad dar neskiriame pakankamai dėmesio sau. Ateityje šis draudimas turėtų tapti lygiai toks pat svarbus kaip automobilio ar būsto“, – pabrėžė M. Jundulas.
2016-aisiais tikimasi racionalaus rinkos elgesio ir augimo
Prognozuodamas 2016-ųjų metų rinkos tendencijas M. Jundulas užsiminė apie 6-7 proc. rinkos augimą.
„Manau, kad rinkos dalyviai imsis adekvačiau ir racionaliau vertinti rizikas. Be to, draudimo rinkos dalyviai turėtų plėsti paslaugas, nes klientams reikia platesnio apsaugos paketo – ateitis priklauso plačiai draudimo apsaugai“, – mano M. Jundulas.
Aptardamas „PZU Lietuva“ akcininkų pasikeitimą, M. Jundulas pirmiausiai pabrėžė besiformuojančią aiškią antrojo pagal dydį Lietuvos rinkos dalyvio poziciją.
„Iki šiol antrojoje vietoje lyderiai keitėsi, dabar rinka tampa tolygesnė ir nuoseklesnė. „Gjensidige“ grupė skiria didelį dėmesį klientų patirčiai ir poreikiams, mes šią patirtį sieksime perkelti ir į Baltijos šalis. Kartu tai ir skaidraus, atsakingo, atviro verslo tradicija“, – vardijo M. Jundulas.
Jis papasakojo, kad jau 2016 m. balandį „PZU Lietuva“ pradės veikti su naujuoju „Gjensidige“ ženklu, nors rinkoje kurį laiką dar veiks dvi „Gjensidige“ grupės įmonės, kurios ilgainiui bus integruotos į vieną.