Gražia tradicija tapo nebe pirmus metus Mažeikių rajone Sedos miestelyje organizuojama adventinė popietė, kurios metu sediškiai pasidžiaugia nuveiktais darbais, aptaria rūpimus klausimus ir išsako vieni kitiems pačius nuoširdžiausius ir šilčiausius linkėjimus. Šiemetinė adventinė vakaronė buvo neįprasta tuo, kad puikiai pavyko įgyvendinti dar vasarą sumanytą idėją – sukurti Kalėdų prakartėlę.
Turės bendrą kiemą
Vakaro sutemai apgaubus miestelį, prie A. Baranausko aikštėje tviskančios kalėdinės eglutės būriavosi žmonės, laukdami ypatingo momento: prakartėlės pašventinimo. Rimtimi ir susikaupimu alsuojantį renginį vedė Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos Sedos skyriaus vedėja Lina Rupšienė. „Yra sakoma, kad svarbiausias dalykas kiekvieno žmogaus gyvenime – būti išgirstam. Mažeikių dekanato dekano, Sedos parapijos klebono kun. Modesto Ramanausko mintį apie prakartėlę Sedos miestui išgirdo Sedos bendruomenės pirmininkė Vita Domarkienė. Būtent jos pastangomis surastas būrelis tautodailininkų – medžio drožėjų, kurie, galima sakyti, iš idėjos sukūrė ir padovanojo Sedai stebuklingą kūrinį“, – kalbėjo šventės vedėja.
Po prakartėlės pašventinimo šventė tęsėsi Sedos kultūros centro salėje. Parapijos klebono teigimu, didžiulė laimė yra turėti savo namus, didžiulė laimė yra turėti savo kiemą. „Nuo šiol mes, sediškiai, turėsime ne tik bendrus namus – bažnyčią, bet ir bendrą kiemą – prakartėlę, todėl įvertinkime, saugokime ir džiaukimės tuo, ką turime. Branginkime tai, ką turime gražiausio, ir perduokime ateities kartoms“, – kalbėjo dvasininkas ir linkėjo visiems jaukaus ir šilto Kūčių vakaro, ramių Kalėdų ir laimingų Naujų metų.
Savivaldybės mero pavaduotojos Irenos Macijauskienės teigimu, mes visi gyvename laukimu, todėl esame rimti ir susikaupę: „Linkiu Jums visiems tikėjimo, meilės ir vilties, ramybės ir stiprybės, pagarbos vienas kitam. Linkiu Jums visiems ramaus ir gražaus Kūčių vakaro, sveikatos ir energijos bei gerų ateinančių metų.“
Sedos seniūnijos seniūnas Algirdas Grinkevičius pažymėjo, kad tai neeilinis įvykis, ir palinkėjo visiens santarvės, susiklausymo ir gerų ateinančių metų.
Vasarą vykusio medžio drožėjų, apdirbėjų, tautodailininkų plenero „Roges ruošk vasarą, o ratus žiemą“, kur burtų keliu menininkai išsitraukė skulptūras, kurias turėjo sukurti, vadovas, vieno iš trijų karalių autorius Antanas Murauskas taip pat linkėjo visiems ramybės ir santarvės, o Sedos bendruomenės pirmininkė pasidžiaugė įgyvendinta idėja ir padėkojo būriui rėmėjų, visiems medžio drožėjams: Rolandui Jakštui – šv. Kasparo autoriui, Silvijui Rimvydui Tendzegolskiui, išdrožusiam šv. Marijos skulptūrą, Vytautui ir Vaidai Blictrubiams – piemenuko autoriams, tėvui ir sūnui Liudui ir Vaidui Šopauskams – asiliuko ir avinuko kūrėjams, Leonui Derkinčiui – ėdžių drožėjui, tėvui ir sūnui Vytautui ir Mariui Ruškiams, kartu su padėjėju Mariumi Valantinu sukūrusiems tvartelį, Tadui Domarkui – žvaigždės drožėjui. Agnei Domarkaitei – angeliuko kūrėjai bei visiems kitiems, prisidėjusiems prie prasmingos šventės organizavimo.
Gyvenimo indas turi būti užpildytas
Visi nekantriai laukė pasirodant aktorės Nijolės Narmontaitės, kurios teigimu, Kalėdos – tai gerumo ir susitaikymo metas: „Galime padaryti labai daug stebuklų: ateiti, pasigrožėti, pabūti rimtyje. Paprasčiausias apsikabinimas spinduliuoja gerumu, todėl pasidarykime šį vakarą šventę kartu ir apsikabinkime, pajuskime tą šventišką šurmulį.“
Pasak N. Narmontaitės, tame beprotiškame gyvenimo tempe neturėtume pamiršti, kad gyvenimas – tarsi indas, kurį būtina užpildyti, todėl į gyvenimo indą pirmiausia reikėtų įdėti meilę. Juk viso pasaulio poetai rašo apie meilę. Labai svarbus dalykas žmogaus gyvenime yra šeima, todėl į gyvenimo indą būtina įdėti šeimą. Turbūt nerasime žmogaus, kuris neturėtų didesnės ar mažesnės svajonės. Taigi gyvenimo inde turi būti ir svajonė: „Taip pamažu ir pripildysime buvusį tuščią indą, o Jums visiems noriu palinkėti juoko, sveikatos, šilumos ir gero vėjo.“
Valerija KVEDARAITĖ