Ką daryti, kad moksliniai tyrimai būtų naudingi ne tik akademikams? Kokią strategiją pasirinkti, siekiant užauginti naujos kartos profesionalus ir lyderius? Kokia yra verslo mokyklų įtaka politiniams ir socialiniams procesams šalyse? Tai pagrindiniai klausimai, kuriais diskutavo geriausių pasaulio verslo mokyklų vadovai sausio 25-26 d. Vengrijoje vykusioje asociacijos EFMD konferencijoje „2016 EFMD Conference for Deans and Directors General“.
Konferencijoje Lietuvai atstovavo neseniai didžiausios tarptautinės vadybos vystymo asociacijos „EFMD Global Network“ (EFMD GN) nariu tapusio Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) dekanė Edita Gimžauskienė.
Budapešto Corvinus universiteto verslo mokykloje šiemet vykusioje konferencijoje buvo diskutuojama apie tai, kiek ekonomikos, verslo ar vadybos mokyklos turi būti panašios (veikiančios pagal vienodus standartus) ar skirtingos (priklausomos nuo šalies, kurioje jos veikia, konteksto).
Kaip vertinti tarptautines verslo mokyklas?
„EFMD kuruojama EQUIS akreditacijos sistema vertina ir akredituoja tik tarptautines verslo mokyklas. Tačiau ką reiškia tarptautiškumas, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ar Prancūzijoje, lyginant su Meksika, Kolumbija ar Pietų Afrikos Respublika?
Mūsų šalies atveju būtina atsakyti į kelis svarbius klausimus. Kas Lietuvai geriau: ar siųsti studentus studijuoti užsienyje ir tikėtis jų sugrįžtant, ar galvoti, kaip pritraukti tarptautinių studentų į Lietuvą ir tikėtis, kad jie čia liks gyventi ir dirbti? Kokiu keliu einant pavyks užsiauginti naujos kartos profesionalų ir lyderių, atsakingai prisiimsiančių misiją kurti? Kaip tai koreliuoja su šalies identiteto, kultūros ir tvarios valstybės kūrimu? Kaip tai siejasi su identiteto, kultūros ar kalbos išsaugojimu?
Taigi 2016 EFMD konferencijoje kelti išties labai aktualūs klausimai. Jie privers permąstyti akreditacijos agentūrų taisykles“, – svarsto prof. E. Gimžauskienė.
Mokslinių tyrimų vertė
Anot KTU EVF dekanės, pirmąją konferencijos dieną vyko itin produktyvi diskusija apie verslo mokyklų poveikį verslui bei visuomenei ir kaip jį pamatuoti. Šiandien viena pagrindinių užduočių, tenkančių verslo mokykloms – peržiūrėti ir tinkamai papildyti mokslinių tyrimų vertės grandinę, kad iš jų naudą gautų ne tik akademinė bendruomenė.
„Tyrimų vertės grandinė dažnu atveju prasideda idėja, jos finansavimu ir baigiasi publikacija akademiniuose žurnaluose, kuriuos skaito labai ribota auditorija, dažniausiai tie patys akademikai. Kyla natūralus klausimas – kokią naudą iš to jaučia verslas, visuomenė? Kaip atrasti būdus ar instrumentus, įgalinančius tyrimų rezultatus panaudoti platesniam suinteresuotųjų ratui, pavyzdžiui, aktualių visuomenės problemų sprendimui, startuolių kūrimui bei vystymui ir pan.
Akivaizdu, kad šios problemos pirmiausia kyla iš inercijos ir, mano manymu, pernelyg gerų verslo mokyklų gyvenimo sąlygų (verslo studijos yra brangios, tad mokyklos – turtingos); antra problema – susijusi su akademinės bendruomenės mąstysena. Profesoriaus pozicijai gauti pakanka publikuoti savo darbus tam tikro lygio akademiniuose žurnaluose. Tad vėl kyla klausimas – už ką vertiname ir skiriame atlyginimą akademinei bendruomenei?“, – klausia KTU EVF dekanė.
Inicijuoja pokyčius tyrimuose ir studijose
Kokia turi būti tyrimų vertės grandinė ir kaip ją reikėtų papildyti, kad verslas ir visuomenė iš tyrimų rezultatų gautų naudą? Kas turi keisti vidinėse ir išorinėse motyvacinėse bei vertinimo sistemose, kad formuotųsi nauja samprata apie verslo tyrimų vaidmenį? E. Gimžauskienės teigimu, tokio pobūdžio diskusijos verslo mokyklų veiklos kontekste turėjo būti pradėtos kur kas anksčiau.
„Pagrindinis šiandieninėje visuomenėje, versle bei vykdomuose tyrimuose vyraujantis akcentas į technologijas (nano-, dirbtinį intelektą, klimato pokyčius, aplinkosaugą) bei jų poveikį nėra naujas. KTU Ekonomikos ir verslo fakyltetas nuo pat savo veiklos starto didžiausią dėmesį skiria tarpdispilininiams tyrimams ir studijoms.
Vidinės tarpdiscplininių tyrimų finansavimo schemos tiek universiteto, tiek fakulteto lygiu (finansuoti 3 klasteriai) gali būti puikūs to pavyzdžiai. Akivaizdu, kad tai padaryti nėra lengva, tačiau KTU eina teisingu keliu, inicijuodamas pokyčius studijose ir tyrimuose. Pavyzdžiui, sukurtas magistrantūros studijų modelis atveria kelią programų, formuojančių tarpdisciplinių kompetencijų blokus, kūrimui“, – konkrečius pavyzdžius vardija prof. E. Gimžauskienė.
Pasak profesorės, EVF rengiamos tyrimų, mokymo ir mokymosi strategijos bei technologijų akcentas jose yra savalaikis. Tačiau reikės dar daug nuveikti, kol pavyks sukurti ekosistemą, kuri skatins ir sudarys sąlygas siekti ne tik aukštų tyrimų standartų, bet ir galvoti apie poveikį verslui, visuomenei, padėti spręsti aktualias problemas.
„Susiduriame su rimtai iššūkiais, įgyvendindami naują studijų valdymo modelį, orientuotą į programų atvirumą ir tarpdiscipiniškumą. Tačiau tikiu, kad mūsų orientacija į atsakingų lyderių, kalbančių verslo kalba ugdymą yra teisingas, nes tinkamai subalansuotas požiūris į inovacijas, antreprenerystę ir racionalus ekonominis finansinis vertinimas yra tie veiksniai, kurie gali tapti tiltu tarp akademikų ir verslo bei visuomenės“, – sako E. Gimžauskienė.
Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakultetas (KTU EVF) pilnateisiu didžiausios tarptautinės vadybos vystymo asociacijos „EFMD Global Network“ nariu tapo 2015 m. gruodį. Tai suteikė galimybę dalyvauti visose asociacijos siūlomose veiklose, padėsiančiose kelti organizacijos vykdomo mokslo, studijų bei valdymo kokybę.