Baltarusijos teritorijoje vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, Neries pakrantėje ties Mikailiškių kaimu sparčiais tempais statoma Astravo atominė elektrinė (AE). Šios upės vandeniu bus aušinami AE reaktoriai.
Lietuvoje centralizuotam geriamojo vandens tiekimui naudojamas tik požeminis vanduo, kurio ištekliai pasipildo paviršiniu upių vandeniu. Upės vandens prietaka siurbiamame požeminiame vandenyje Vilniaus miesto krantinėse vandenvietėse yra 20–50 proc., todėl didesnio masto avarinė tarša gali ženkliai turėti įtakos krantinėse vandenvietėse išgaunamo požeminio vandens kokybei. Baltarusijos specialistai nuolat tvirtina, kad statomai AE dirbant normaliu režimu ar net nedidelių avarijų atveju jokio poveikio aplinkai ir net Neries upei praktiškai nebus arba jis bus visiškai menkas. Tačiau, kaip žinoma, geriamajame vandenyje radionuklidų apskritai negali būti.
Visos AE reaktorių aušinimui naudoja paviršinį vandenį, kuris neretai maitina ir požeminį vandenį ten, kur jis eksploatuojamas, t. y. vandenvietėse. Vilniuje Neries ir jos intakų slėniuose yra išžvalgyti ir įvertinti ypač dideli požeminio vandens ištekliai, čia yra susitelkę vienos iš didžiausių šalies vandenviečių. Iš 20 tokių vandenviečių – 11 yra prie Neries.
Dėl sumažėjusio poreikio geriamajam vandeniui ne visos vandenvietės dirba, o jų debitai ir išteklių panaudojimo mastai yra labai nevienodi. Bet kuriuo atveju, šios 11 vandenviečių (Nemenčinės, Karveliškių, Virių, Pečiukų, Smėlynės, Turniškių, Verkių, Trinapolio, Vingio, Jankiškių, Bukčių) yra ypač svarbios centralizuotam Vilniaus geriamojo vandens tiekimui. Jose išžvalgyti požeminio vandens ištekliai viršija 280 tūkst. m3/d, o tai sudaro daugiau nei pusę visų didžiojo Vilniaus išžvalgytų išteklių. Nors dabar miesto poreikiams geriamajam vandeniui tenkinti iš šių vandenviečių kasdien paimama tik 59,6 tūkst. m3/d vandens, tačiau tai yra net 73 proc. viso dabar miestui tiekiamo geriamojo vandens kiekio.
Bet kokia tarša iš Astravo AE, patekusi į Nerį, jau po 10–12 val. pasiektų šiaurines Vilniaus miesto vandenvietes, kurios yra tik 30 km atstumu nuo AE, o dar po kelių valandų – ir kitas miesto vandenvietes, esančias Neries pakrantėse. Todėl yra svarbu kuo patikimiau kiekybiškai įvertinti avarinės upės taršos poveikį požeminio vandens ištekliams ten, kur jie pasipildo paviršiniu Neries vandeniu. Kitas svarbus žingsnis – paruošti gyventojų aprūpinimo švariu geriamuoju vandeniu praktinių veiksmų planą bet kokiems avariniams atvejams Astravo AE.