Ne kartą ir ne du esu girdėjęs sakant: „Jeigu Lietuvoje rastųsi bent vienas drąsus prokuroras ar teisėjas, neteisybė mūsų šalyje imtų trauktis“.
Ar nebus taip, kad tokia diena išaušo? Vakar, sausio 27-ąją. Pirma, prokuroras Gintas Ivanauskas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme iškėlė klausimą dėl būtinumo apklausti šalies prezidentę Dalią Grybauskaitę valstybės paslapties nutekinimo arba, paprasčiau, prezidentės vyriausiosios patarėjos Daivos Ulbinaitės byloje.
Antra, Konstitucinio Teismo teisėjas Egidijus Šileikis pareiškė savo atskirąją nuomonę dėl valstybinių pensijų mokėjimo. Ir tai ne pirmas kartas, kai šis teisėjas užima principingą poziciją.
Didelė Tautos dalis mano, kad teisėsauga yra įbauginta ir nedrįsta kelti bylų, susijusių su aukščiausiais šalies pareigūnais, nomenklatūros žmonėmis apskritai. Užtenka prisiminti Vito Matuzo, Austėjos Landsbergienės privačių darželių ir mokyklų atvejus. Paminėtina ir faktiškai užslopinta liberalų partijos galimo balsų klastojimo byla Trakų rajone.
Prokuroro G.Ivanausko ir teisėjo E.Šileikio atvejai rodo (nesiimsiu spręsti dėl tų bylų turinio), kad teisėsaugoje yra profesionalų, kurie gali eiti prieš srovę, pasielgti pilietiškai. Tokią profesinę drąsą reiktų įvertinti ir paremti. Ypač suvokiant, kad nomenklatūra gali kontratakuoti, bandydama pastatyti išdrįsusius „į vietą“. Visi, ypač žiniasklaida, turėtų palaikyti tokius pilietiškumo, profesionalumo blyksnius teisėsaugoje.
Deja, kol kas deramo žiniasklaidos dėmesio šiems atvejams nėra. Atvirkščiai, jie pasitikti beveik visiška tyla. Iškyla klausimas, ar neatsiras norinčių atakuoti E.Šileikio ir ypač G.Ivanausko? Juk išdrįsta rimtai tirti skandalingą, su prezidentūra susijusią valstybės paslapties nutekinimo istoriją. Primenu, kad tose šalyse, kur veikia teisės viršenybės principas, prieš įstatymą lygūs visi – nuo šalies vadovo iki eilinio piliečio. Pas mus to dar nėra. Tačiau siekti šio tikslo būtina.