Vasario 11 d. buvo surengti Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) darbo grupės Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimo problemoms analizuoti ir įstatymui tobulinti parengiamieji posėdžiai.
Darbo grupės narės ŽTK pirmininkė Zita Žvikienė ir komiteto narė Ona Valiukevičiūtė susitiko su specializuotų pagalbos centrų, teikiančių pagalbą nuo smurto nukentėjusiems asmenims atstovais. Parlamentarės domėjosi smurtą patyrusių asmenų apsaugos užtikrinimu. Specializuotos pagalbos atstovai akcentavo, kad vaiko teisių specialistams bei socialiniams darbuotojams dažnai trūksta specialiųjų žinių kaip elgtis smurto artimoje aplinkoje atveju, neiškus tarpinstitucinio veiklos koordinavimo mechanizmas, nepakankamas savivaldybių indėlis paremiant prevencinius projektus. Taip pat pažymėta, jog smurtą patyrusi moteris nėra informuojama apie smurtautojui paskirtas kardomąsias priemones, todėl po smurto atvejo ji negali išsivaduoti iš baimės patirti pakartotinį smurtą netikėtai grįžus smurtautojui. Neišsivadavusi iš baimės būsenos smurto auka negali priimti teikiamos jai pagalbos įveikiant kritinę būklę. Taip pat keltas klausimas, kad nėra nustatyto aiškaus pagalbos mechanizmo, kai į specializuotos pagalbos centrą kreipiasi vaikai dėl jų šeimoje pasitaikančio smurto. Apie tokius atvejus informuojami savivaldybių vaiko teisių skyriai, šeima parenka į „gėdą šeimai užtraukiančią“ rizikos grupę, todėl vaikas informavęs apie smurtą gauna pylos nuo smurtą patyrusios mamos. Aptartos ir kitos aktualios problemos, kurių sprendimai bus pasiūlyti darbo grupės išvadose.
Seimo narių Z.Žvikienės ir O. Valiukevičiūtės susitikime su policijos generaliniu komisaru Linu Pernavu jis išdėstė nuomonę, kad smurto artimoje aplinkoje atveju visos institucijos turi ne susirašinėti, o veikti „čia ir dabar“. Pagal dabartinį teisinį reglamentavimą į įvykį reaguoja policija, medikai ir gaisrininkai. Kai smurtinėse situacijose yra vaikai, būtinas ir vaiko teisių specialisto dalyvavimas, nes tik jis kompetentingas priimti sprendimus dėl vaikui reikalingos pagalbos. L. Pernavo nuomone, tokiu atveju reikalingas ir specializuotos pagalbos centro konsultanto dalyvavimas. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Ramūnas Sarapas pasidalino savo darbo patirtimi, kad socialinę pagalbą teikiančio asmens dalyvavimas apklausiant auką, duoda teigiamų rezultatų, nes orumą žeminančių nusikaltimų aukos yra palaužtos, sunkiai atsiveria, jas prakalbinti reikia specialiųjų žinių ir gebėjimų. Jo nuomone, smurto artimoje aplinkoje atvejai būtų atskleidžiami geriau, jei specializuotos pagalbos konsultantas dalyvautų iš karto po įvykio.
ŽTK pirmininkė Zita Žvikienė jau ne sykį yra pasisakiusi dėl būtinybės užtikrinti vaiko teisių specialistų budėjimus nakties ir ne darbo metu, tokiam pasiūlymui komitetas pritarė svarstydamas naują Vaiko teisių pagrindų įstatymo redakciją. Specializuotų pagalbos centrų darbas visą parą yra nustatytas įstatymu, tačiau šiuo metu realiai gali būti suteikta emocinė pagalba kiaurą parą telefonu, o apklausiant smurtą patyrusį asmenį konsultantai nedalyvauja. Darbo grupė ieškos optimalių sprendimų, kuriais būtų efektyviausiai užkertamas kelias smurtui artimoje aplinkoje.
Komitetas yra gavęs Seimo Pirmininkės Loretos Graužinienės pavedimą parlamentinės kontrolės rėmuose įvertinti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo taikymą ir pateikti pasiūlymus dėl šio įstatymo tobulinimo. Vykdydamas parlamentinė kontrolę apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje srityje, komitetas išnagrinėjo 2015 m. gegužės 15 d. Valstybinio audito ataskaitoje „Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje organizavimas“ pateiktas išvadas, komiteto organizuotuose renginiuose, konferencijose išsakytus pastebėjimus dėl Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimo ir, įvertinęs kylančias problemas įgyvendinant įstatymą, sudarė darbo grupę Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimo problemoms analizuoti ir įstatymui tobulinti.