Gruodžio mėnesį Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) senatas patvirtino, kad Ugdymo mokslų fakulteto (UMF) dekano pareigas eis doc. dr. Alvyra Galkienė. Naujoji fakulteto vadovė žada tęsti tradicijas, tačiau turi ir savo viziją, kaip kuo daugiau prisidėti prie sėkmingos universiteto veiklos. „LEU, kaip mokytojus rengiančios ir edukacinius tyrimus vykdančios aukštosios mokyklos, tikslas yra tarnauti mokyklai, vaikui ir kurti tokią švietimo sistemą, kuri mūsų šalį vestų demokratinio vystymosi keliu. Valstybę kuria jaunimas, o mokytojas padeda mokiniui pasiekti šio tikslo“, – šypsosi A. Galkienė.
Mokytojo tikslas – tarnauti mokyklai, kurioje mokosi įvairių mokinių
„Mūsų universiteto misija yra didelė ir nepaprastai svarbi, o galutinis tikslas – tarnauti mokyklai“, – kalba A. Galkienė. Naujoji UMF dekanė pabrėžia ne tik tai, jog mokyklai būtina paruošti kompetentingus mokytojus, ji teigia, kad labai svarbu vykdyti mokslinius tyrimus, kurie padėtų vystyti švietimo politiką. „Mokytojas turi gebėti mokyti taip, kad vaikas mokytųsi sėkmingai ir šis procesas jam būtų malonus. Žmogus beveik trečdalį savo gyvenimo praleidžia intensyviai besimokydamas, vadinasi, mokymasis gali nulemti trečdalio gyvenimo sėkmę. Sėkmingo mokymosi galima pasiekti reikalaujant iš žmogaus tiek, kiek jis gali, ir taip, kaip jis gali, reikalavimus realizuoti. Štai čia mokytojo vaidmuo yra labai svarbus“, – aiškina A. Galkienė. Būtent dėl šių priežasčių, dekanės nuomone, būsimieji mokytojai turi ne tik išmanyti savo mokomąjį dalyką, bet privalo gerai pažinti vaikų įvairovę, gebėti juos suprasti, su jais kalbėtis, lydėti mokymosi keliu. Ruošiant mokytoją vienodai svarbios dalykinės, psichologijos žinios, mokytojo pasaulėžiūra, nuostatos, gebėjimas bendradarbiauti su kolegomis ir bendrauti su vaikais.
A. Galkienė sieks fakulteto valdyme įvesti naujovių. „Dirbdama fakultete sieksiu, kad kartu kalbėtume apie šiuolaikinės mokyklos poreikius ir vis didėjančią įvairovę jose. Mes vykdysime tyrimus, kurie leis giliau pažinti mokyklos realybę. Žinoma, drauge padėsime būsimajam mokytojui pasiruošti dirbti sėkmingai. Labai svarbu, kad ir pats mokytojas jaustųsi laimingas savo darbo vietoje, o toks jis bus tik tada, kai jį lydės profesinė sėkmė. Tam reikia ruoštis“, – ateities planais dalijasi dekanė. Naujoji vadovė sieks padalyti lyderystę ir atsakomybę, kad fakultete dirbantys žmonės dalyvautų visuose fakultetui svarbiuose procesuose, išreikštų savo nuomonę, idėjas ir mintis, pasiūlytų sprendimų. Šiam tikslui pasiekti bus organizuojamos diskusijos fakultetui svarbiais klausimais. „Visos fakulteto katedros yra unikalios, todėl sieksime, kad kiekviena jų galėtų maksimaliai realizuoti savo tikslus“, – sako A. Galkienė.
Viskas mokytojo rankose
LEU UMF esantis mokslo padalinys – Edukacinių tyrimų institutas – vykdo svarbius fundamentinius tyrimus. „Būtina kurti tam tikras teorijas ir vykdyti taikomuosius tyrimus, kurie galėtų aiškiai parodyti švietimo politikams, kaip konstruoti, organizuoti ir įgyvendinti švietimo politiką mokyklose, kad Lietuva sparčiai vystytųsi demokratinės valstybės keliu. Tik tada galėtume konkuruoti pasaulyje kaip valstybė, turinti savo veidą ir siekių. O visa tai yra mokytojo rankose“, – tvirtina A. Galkienė.
Švietimas ir mokytojų ugdymas, A. Galkienės nuomone, yra vienas svarbiausių barų valstybėje, taigi priimant sprendimus svarbu daug kartų pasverti, kas ir kaip turi rengti mokytoją. „Pedagogų rengimo srityje mūsų universitetą matau kaip gilias tradicijas turinčią aukštąją mokyklą. Suprantu, kad kiti universitetai taip pat nori prisidėti prie švietimo raidos ir rengti mokytojus, kad turi idėjų ir minčių, tad mūsų universitetas turi bendradarbiauti su tomis aukštosiomis mokyklomis, kurios nori ir rengia mokytojus. Visgi LEU paruošia 70 procentų Lietuvos mokytojų, turi didžiulės patirties, kurios negalima nubraukti, todėl labai svarbu nusistatyti aiškų prioritetą. Šio universiteto prioritetas – ruošti mokytojus mokyklai, kurioje mokinių įvairovę sudaro savitos asmenybės. Mes tikrai nebežengsime atgal ir nebegrįšime į segreguotą švietimo sistemą. Užtikrinsime vienodas sąlygas sėkmingai mokytis visiems vaikams. Mokinių patiriama sėkmė savaime sprendžia patyčių ir kitas mokyklos problemas, kuria demokratiškus bendruomenės santykius. Profesionalaus ugdytojo parengimas yra geriausia prevencinė programa. Vystydami edukologijos mokslą ir kurdami šių dienų aktualijas atliepiančią švietimo sistemą, įrodysime, kad esame ta institucija, kuri gali atsakyti į labai svarbius švietimo klausimus“, – sako dekanė.
Pagrindinis tikslas – sėkmingai besimokantys mokiniai
Šiuo metu LEU vykdo mokslinių tyrimų projektą „Inclusive Education: Socio-Psychological, Educational and Social Aspects“. Jame dalyvauja 4 šalys (Lietuva, Suomija, Austrija ir Lenkija), vadovė – naujoji UMF dekanė A. Galkienė. Kartu su keturiais minėtų šalių universitetais dalyvauja ir po vieną tos šalies mokyklą, kurios įgyvendina įtraukųjį ugdymą. „Mokyklose vykdome kokybinius tyrimus, norime atrasti didaktinius sprendimus, lemiančius sėkmingą įvairių gebėjimų vaikų mokymąsi. Tyrimai vykdomi valstybėse, kurios turi skirtingą patirtį. Neseniai Krokuvoje vykusiame moksliniame koliokviume buvo susitikusios visos keturios šalys. Susitikime mokslininkai lygino atliktų tyrimų duomenis, buvo ieškoma atvejų, kurie šalyse pasikaroja. Ieškota ir unikalių atvejų, kurie būdingi konkrečiai šaliai. Jau esame ištyrinėję kiekvienos šalies teisinę ir mokslinę bazes įtraukiojo ugdymo srityje. Matomos ryškios tendencijos. Suomijoje aiškiai nuspręsta, kad visi mokiniai turi vienodas teises į sėkmingą mokymąsi arčiausiai namų esančioje mokykloje. Sukurta trijų lygių mokymosi pagalbos sistema. Mokymasis organizuojamas taip, kad vaikas tikrai išmoktų ir tai įvyktų su džiaugsmu, o ne per didelį vargą. Žinome, kokie yra Suomijos rezultatai – įvairūs mokinių pasiekimų tarptautiniai vertinimai rodo, kad valstybė šioje srityje lyderiauja“, – sako A. Galkienė. Ji pasakoja, kad Suomija, suformulavusi švietimo nuostatas, darė viską, kad jos įsitvirtintų mokytojo sąmonėje, pedagogas šiomis idėjomis tikėtų ir siektų jas įgyvendinti.
Pasak pašnekovės, Austrija taip pat aiškiai apsisprendusi, kad visi mokiniai turi teisę mokytis įtraukiojo ugdymo sąlygomis. Nesvarbu, ar mokinys labai gabus, ar turi specialiųjų ugdymosi poreikių, ar yra vidutinių gebėjimų. Austrai įsteigė du nacionalinius projektus. Vienas skirtas pradiniam, kitas – pagrindiniam ir viduriniam ugdymui. Jie kūrė ugdymo sistemą, vykdė tyrimus ir vertino sėkmę. Dabar įgyvendinamas visuotinis įtraukusis ugdymas šių projektų pagrindu. Lenkijos sistema skiriasi nuo kitų projekte dalyvaujančių šalių. Jie „dairosi“ ir vertina, kiek efektyvus šis vienodų sąlygų sudarymas bendro ugdymo mokyklose.
Kalbėdama apie mūsų šalį, A. Galkienė teigia, jog Lietuva yra sukūrusi labai gerą teisinę bazę. „Iš tiesų turime viską, kad kiekvienam vaikui galėtume teikti pagalbą: tokią, kokios reikia, ir tiek, kiek reikia. Bet trūksta mechanizmų, kurie padėtų visa tai įgyvendinti, ir ši teisinė bazė tikrai realiai funkcionuotų mokyklose. Lietuvoje tai, kas užrašyta dokumentuose, ir realybė skiriasi. Mūsų projekto tikslas – teikti siūlymų, galbūt ir politikams, kaip turėtume pertvarkyti ugdymo sistemą mokyklose, kad mūsų teisinė bazė tikrai veiktų. 2016-ųjų rudenį leidybai turėtų būti pateikta mokslinė monografija su visais rezultatais“, – pasakoja projekto vadovė A. Galkienė.
Dekanė, vadovaudama šiam projektui, pastebėjo, kad Lietuvos ir konkrečiai LEU patirtis yra vertinama tarptautiniu mastu. Kai rengdami konferencijas Vienoje ar Krokuvoje LEU mokslininkai susitinka kolegų iš kitų šalių, Lietuvos patirtis akivaizdžiai pripažįstama. Lietuvoje LEU įdirbis taip pat turėtų būti pripažįstamas. „Būdama dekane stengsiuosi kiek įmanoma daugiau vienyti žmones siekti tikslo, o tai – sėkmingą mokymąsi lemiantys mokytojai“, – pokalbį baigia naujoji UMF dekanė doc. dr. A. Galkienė.