Šiais metais jau aštuntus metus iš eilės apdovanotos įmonės su gražiausiais lietuviškais pavadinimais, o konkurso tikslas esą skatinti būsimų įmonių vadovus, kad rinktųsi lietuviškus, taisyklingus vardus. Tačiau pastebėtina, kad kito pasirinkimo, kaip tik rinktis lietuvišką pavadinimą, įmonių steigėjai jau keletą metų neturi. LR Civilinis kodeksas numato, kad simbolinis įmonės pavadinimas turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų.
Laura Gavėnaitė-Čeberekė, UAB „Teisės ir finansų sprendimai“ vadovė sako, kad įmonių steigimo praktikoje netenka sutikti verslininkų, kurie palaikytų ribojimą rinktis norimą įmonės pavadinimą. Visų pirma, steigiant įmonę dažnai žymiai pailgėja įmonės steigimo laikas, nes pavadinimą rezervuoti bandoma keletą kartų. Ne visi steigėjai paprastai atsisako minties bent pabandyti įregistruoti jų pasirinktą įmonės pavadinimą. Dažnai prieinama prie to, kad verslininkai patys kreipiasi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją ir įrodinėja savo pavadinimo tinkamumą.
„Dažnas Lietuvos verslas dėl mažos vidaus rinkos orientuojasi į eksportą, dažnas steigiasi žinodamas, kad dirbs išimtinai tik užsienio rinkose. Tokioms įmonėms ypatingai sunku pasirinkti lietuvišką pavadinimą. Dažniausiai tokiais atvejais renkamasi neutralūs žodžiai, kuriuos užsienienio rinkai būtų nors kiek paprasčiau suprasti ir ištarti. Tačiau ir dėl tokių dar reikia pakovoti. Praktikoje tai yra labai opi problema“, – teigia L. Gavėnaitė-Čeberekė.
Bandymai įteisinti pavadinimus lotyniškomis raidėmis
Dar 2014 m. Seimas buvo pritaręs Remigijaus Šimašiaus ir jo bendražygių pasiūlytoms įstatymų pataisoms, kurios Lietuvoje steigiamoms įmonėms leistų savo pavadinimuose naudoti ir lotynų kalbos abėcėlės raides. R. Šimašius buvo nurodęs, kad analogišką reikalavimą juridinių asmenų pavadinimus sudaryti atsižvelgiant į nacionalinės bendrinės kalbos normas, Europos Sąjungoje taiko tik dvi šalys – Slovėnija ir Lietuva. Deja dar tais pačiais metais A. Butkevičiaus vadovaujama LR Vyriausybė nepritarė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir siūlymus atmetė, remdamiesi, kad siūlomų įstatymų projektų nuostatų įgyvendinimas neigiamai veiktų bendrinę lietuvių kalbą, nes nelietuviški juridinių asmenų pavadinimai, jų vartojimas viešojoje sakytinėje ir rašytinėje kalboje kelia rašybos ir tarimo problemų, nelietuviški juridinių asmenų pavadinimai, atsidūrę viešojoje erdvėje (reklamoje, iškabose ir kitur), ima gožti lietuvių kalbą, o tai ypač būdinga miestų viešajai erdvei ir į tai nuolat atkreipia dėmesį Vilniaus ir kitų miestų gyventojai.
Išeitis yra
Visgi tam tikra išeitis iš šios verslui nepalankios padėties yra. „Dažnai akcentuojame, kad įregistravę lietuvišką pavadinimą, įmonių steigėjai vis dar turi galimybę savo veikloje naudoti savo sugalvotą, įmonės veiklą pristatantį žodžių ar simbolių junginį. Tereikia jį įregistruoti kaip prekės ženklą. Įmonės pavadinimai daugiau skirti naudoti įmonės vidaus dokumentuose, išrašomose sąskaitos. Todėl juridinis asmuo rinkai gali drąsiai prisistatyti su savo sugalvotu prekės ženklu“, – pataria L. Gavėnaitė-Čeberekė.
Tam, kad apsaugoti savo prekės ženklą, jį būtina įregistruoti Valstybiniame patentų biure. Prekės ženklų registravimas turi savas taisykles, kurias galima rasti Valstybinio patentų biuro svetainėje internete. Prekės ženklą galima registruoti nacionaliniu, Europos sąjungos ar tarptautiniu mąstu. Nuo pasirinkto būdo priklausys proceso trukmė ir kainos. Trumpiausias prekės ženklo registravimas Lietuvos mąstu užtrunka apie pusę metų. Tačiau prekės ženklo tam tikra apsauga galioja jau nuo paraiškos padavimo momento. Nepaisant ilgos proceso trukmės, reikėtų įvertinti, kad ne įmonės pavadinimas, o būtent prekės ženklas yra labai svarbi marketingo, reklamos priemonė, suteikianti prekei ar paslaugai esminę pridėtinę vertę.