Seimas svarstys Respublikos Prezidentės grąžintą Žmonių palaikų laidojimo įstatymo projektą

Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja Rasa Svetikaitė Seimui pristatė šalies vadovės Dalios Grybauskaitės grąžintą Žmonių palaikų laidojimo pataisų projektą Nr. XIIP-2032GR (Seimas įstatymą, kuriuo tobulinama žmonių palaikų laidojimo tvarka, išvežant palaikus į užsienio valstybes, priėmė 2015 m. gruodžio 17 d.).

Kaip pažymėjo vyriausioji patarėja, Seimo priimtas įstatymas numato reikalavimą gauti kompetentingos institucijos leidimą išvežti žmogaus palaikus į užsienio valstybes, kurios yra ratifikavusios tarptautinę sutartį. Šį susitarimą yra ratifikavusios 23 iš 47 Europos Tarybos valstybių bei tik 17 iš 28 Europos Sąjungos valstybių narių.

„Susidarytų tokia situacija, kai pavyzdžiui žmogaus palaikus vežant iš Lietuvos į Latviją, gauti leidimą reikėtų, tuo tarpu norint žmogaus palaikus vežti į kitą Europos Sąjungos valstybę, pavyzdžiui Lenkiją, toks reikalavimas gauti leidimą nebūtų taikomas. Tokia įstatymo nuostata yra diskriminacinė ir neatitinka Europos Sąjungos teisės“, – sakė R. Svetikaitė.

Pasak vyriausiosios patarėjos, Respublikos Prezidentė siūlo patobulinti priimtą įstatymą pagal teikiamus konkrečius pasiūlymus, kurie pašalintų jų nuostatų prieštaravimą Europos Sąjungos teisei, įgyvendintų iš tarptautinės sutarties kylančius įsipareigojimus ir sugriežtintų dokumentų, susijusių būtent su žmogaus palaikų pervežimu apskaitą.

D. Grybauskaitė siūlo nustatyti, kad teikiant laidojimo paslaugas, žmogaus palaikai būtų gabenami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis ir laikantis Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintų žmonių palaikų gabenimo reikalavimų.

Galiojantį teisės aktą siūloma papildyti nuostata, numatančia, kad žmogaus palaikai į užsienio valstybes vežami būtų turint Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduotą leidimą vežti mirusiojo kūną, išskyrus atvejus, kai žmogaus palaikai per Lietuvos Respublikos teritoriją gabenami tranzitu turint užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduotą leidimą vežti mirusiojo kūną.

Įstatyme taip pat siūloma įtvirtinti, kad žmogaus palaikų pirminis vežimas būtų atliekamas gavus Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą mirties liudijimą, kuriame pažymima, ar nėra teisės aktuose nurodytų apribojimų, dėl kurių žmogaus palaikai negali būti vežami kremuoti ar balzamuoti. Žmogaus palaikų gabenimo patologinės anatomijos tyrimams ar teismo medicinos ekspertizėms ir tyrimams tvarką nustatytų Vyriausybės įgaliotos institucijos.

Kad Žmonių palaikų laidojimo pataisų įstatymas būtų gražintas svarstyti iš naujo balsavo 100, kad šis teisės aktas būtų laikomas nepriimtu – 2 Seimo nariai. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Sveikatos reikalų komitetas, projektą plenariniame posėdyje numatoma svarstyti kovo 17 d.

Parašykite komentarą