Seimo Konstitucijos komisija kartu su Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Europos informacijos biuru kovo 30 d. organizavo apskritojo stalo diskusiją „Referendumas dėl dvigubos pilietybės Lietuvoje“. Diskusijoje dalyvavo Seimo nariai, Teisingumo ministerijos, Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Seimo ir Vyriausybės kanceliarijų, Vyriausiosios rinkimų komisijos, Vilniaus universiteto, Pasaulio lietuvių bendruomenės, kitų visuomeninių organizacijų atstovai.
Seimo Konstitucijos komisijos pirmininkė Birutė Vėsaitė savo įžanginiame žodyje atkreipė dėmesį, kad siekiant dvigubą pilietybę suteikti platesniu mastu būtina pakeisti Konstitucijos 12 straipsnio antrąją dalį, tačiau šis straipsnis yra Konstitucijos pirmajame skirsnyje „Lietuvos valstybė“, kuris gali būti keičiamas tik privalomuoju referendumu. Komisijos pirmininkė pažymėjo, kad šiuo atveju Konstitucija bus pakeista, jei už tai pasisakys daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus, taip pat labai svarbi yra formuluotė pateikiama referendumui. Seimo Konstitucijos komisija 2015 m. gruodžio 16 d. posėdyje pasiūlė Konstitucijos 12 straipsnio antrosios dalies formuluotę, pagal kurią Lietuvos Respublikos piliečiai, pilietybę įgiję gimdami, konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais galės būti kartu ir kitos valstybės piliečiais. Kiti asmenys Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais galės būti kartu tik atskirais konstitucinio įstatymo nustatytais atvejais.
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas, skaitydamas pranešimą „Referendumai Lietuvoje“, atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje nuo 1990 m. kovo 11 d. vyko 12 referendumų, iš kurių aštuoni neįvyko ar siūlytos nuostatos nebuvo priimtos. Pranešėjas pateikė duomenis, susijusius su referendumais vykusiais kartu su Seimo rinkimais ir organizuotus atskirai, taip pat pažymėjo, kad aptariamu atveju turėtų būti pasiektas itin aukštas dalyvaujančiųjų referendume skaičius – daugiau nei pusė visų rinkėjų, kurie įrašytį į rinkėjų sąrašus.
Vėliau diskusijoje buvo aptariami referendumui siūlytinos formuluotės, elektroninio balsavimo internetu, referendumo agitacijos klausimai. Apskritojo stalo diskusijos dalyviai sutarė, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo prisidėtų prie tiesioginės demokratijos plėtojimo ir jis galėtų pasisekti, jei pakankamai daug dėmesio tam skirtų visos politinės partijos, aktyviai prisidėtų visuomenės atstovai.