Balandžio 1 d. Seimo Europos reikalų komitete išsamiai pristatytas Finansų ministerijos parengtas 2016–2019 m. ekonominės raidos scenarijus ir Valstybės kontrolės išvada dėl jo. Scenarijus, pagal kurį bus rengiamas ateinančių metų valstybės biudžeto projektas ir išvada dėl jo Seime svarstomi pirmą kartą. Šių dokumentų atsiradimas komiteto darbotvarkėje – dar vienas nuoseklus žingsnis, siekiant stipresnės parlamentinės kontrolės ir didesnės parlamento įtraukties į ES ekonominės valdysenos klausimų nagrinėjimą.
Finansų ministerijos parengtas ekonominės raidos scenarijus vertinamas kaip atsargus, šalies ūkio raidos perspektyvos ir ekonomikos augimą skatinantys veiksniai bei galimos rizikos jame vertinamos apdairiai. Scenarijuje numatoma, kad spartesniam nei praėjusiais metais ir subalansuotam Lietuvos ekonomikos augimui tinkamą pagrindą sudarys sumažėjusi priklausomybė nuo Rusijos rinkos, santykinai stabili pagrindinių Lietuvos eksporto rinkų raida, Europos Sąjungos mastu vykdoma skatinamoji ūkio valdymo politika vidutiniuoju laikotarpiu. Pagal šį scenarijų namų ūkių vartojimas einamaisiais metais išlieka pagrindiniu ūkio plėtros varikliu. Eksporto plėtros potencialą vidutiniu laikotarpiu stiprina praėjusių metų įmonių investicijos į gamybinių pajėgumų didinimą, todėl tikėtina, kad eksporto augimas šiuo laikotarpiu spartės. Defliaciniai procesai pasibaigs jau 2016 m., o augančios kainos mažins gyventojų perkamąją galią ir šiek tiek prislopins namų ūkių vartojimą. Prognozuojama, kad šiais metais Lietuvos BVP augs 2,5 proc. Lyginant BVP augimo projekcijas prognozuojama, kad vidutiniu laikotarpiu Lietuva išliks tarp sparčiausiai augančių euro zonos šalių.
Valstybės kontrolė, įvertinusi ekonominės raidos scenarijų, savo š. m. kovo 30 d. paskelbtoje išvadoje konstatuoja, kad scenarijus yra tinkamai pagrįstas ir atitinka ekonomikos aktualijas. Valstybės kontrolės vertinimu, jei politika nesikeis, rizika nukrypti nuo užsibrėžto 2016 m. valdžios sektoriaus balanso rodiklio sumažėja, nes 2015 m. faktiniai darbo rinkos rodikliai buvo geresni nei projektuotieji 2015 m. rudenį ir jų 2016 m. augimo projekcijos yra peržiūrimos didėjimo kryptimi.
Komiteto posėdyje dalyvavę finansų ministras Rimantas Šadžius ir valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys pažymėjo, kad parengtas ekonominės raidos scenarijus sudaro tinkamą pagrindą planuoti 2017 m. biudžetą, o jo svarstymas Seime – reikšmingas žingsnis valstybės biudžeto planavimo procese.
Ekonominės raidos scenarijus – Finansų ministerijos pasirinktų ir įvardytų prielaidų sąlygotas, esamais statistiniais duomenimis pagrįstas, nacionalinių sąskaitų duomenims ir ekonomikos dėsningumams neprieštaraujantis ekonominės raidos apibūdinimas, pagal kurį rengiamas Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas. Ekonominės raidos scenarijumi pradedamas ateinančių metų valstybės biudžeto planavimo ciklas. Pagal ES ekonominės valdysenos reikalavimus, visos euro zonos valstybės savo ateinančių metų biudžeto projektus turi rengti pagal nepriklausomą makroekonominį scenarijų.
2015 m. Lietuvai tapus euro zonos nare ir įsigaliojus Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniam įstatymui, Valstybės kontrolei priskirta biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcija, įgalinanti Valstybės kontrolę stebėti ekonominės ir pinigų sąjungos narėms taikomų fiskalinės drausmės taisyklių laikymąsi Lietuvoje ir teisės aktuose nustatytų užduočių vykdymą. Vykdydama biudžeto politikos stebėseną, Valstybės kontrolė rengia, teikia Seimui ir viešai skelbia išvadas dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo.
Europos reikalų komiteto biuro patarėja
Renata Lygienė, tel. (8 5) 239 6592