Šiandien aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas kartu su kitais ES aplinkos ir susisiekimo ministrais, susirinkusiais Amsterdame į neformalų susitikimą, aptaria, kaip „žalinti“ transportą Bendrijos šalyse. Per šį susitikimą, kuris vyks dvi dienas, taip pat bus svarstoma, kaip skatinti naudotis mažai taršiomis ar visai netaršiomis transporto priemonėmis, mažinti aviacijos ir jūrų transporto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
ES šalyse transportas išmeta ketvirtadalį visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Europos bendros transporto erdvės kūrimo planas numato iki 2050 m. šį kiekį sumažinti iki 60 proc., palyginti su 1990 m., iki 2030 m. dvigubai sumažinti benzinu ir dyzelinu varomų automobilių naudojimą miestuose, o iki 2050 m. pasiekti, kad miestuose tokių automobilių apskritai nebeliktų. Pasak ministro Kęstučio Trečioko, tai veiksminga priemonė kovoti su klimato kaita ir oro kokybei gerinti. Tačiau augant ekonomikai daugėja transporto priemonių, intensyvėja eismas miestuose ir minėtiems tikslams pasiekti nebepakanka dabartinių teisinių ir finansinių priemonių. Siekiant, kad transportas būtų visai netaršus arba mažai taršus, ES šalyse būtina kuo skubiau įgyvendinti inovatyvias technologijas. Amsterdame ministrai ir aptars, kokių politinių, finansinių ir kitokių priemonių reikia šiam procesui skatinti.
Lietuva laikosi požiūrio, Kęstučio Trečioko žodžiais, kad pirmiausia būtina išsamiai ištirti ES ir jos šalių galimybes pereiti prie mažai taršaus transporto, įvertinti gerosios praktikos pavyzdžius, ES ir jos šalių teisės aktus ir finansines skatinimo priemones. „Žalinant“ transportą daugiausia dėmesio reikia skirti kelių transportui. Šiuo tikslu mūsų šalis yra numačiusi konkrečius veiksmus. Miestai skatinami parengti darnaus judrumo planus, taip pat planuojama skirti ES paramą elektromobilių infrastruktūrai kurti, dviračių takams plėsti, netaršioms viešojo transporto priemonėms įsigyti.
Dar viena svarbi susitikimo tema – ES iniciatyva pasauliniu mastu mažinti aviacijos ir jūrų transporto išmetamų šiltnamio dujų kiekį. Per Paryžiaus klimato kaitos konferenciją praėjusį gruodį patvirtintas teisiškai privalomas visuotinis klimato kaitos susitarimas nustato įsipareigojimus, kiek sumažinti šių išmetamų dujų visose ūkio srityse, išskyrus aviaciją ir laivininkystę. Tačiau civilinė aviacija atsakinga už maždaug 3 proc. šiltnamio dujų išmetimų, ir šis kiekis sparčiai didėja. Prognozuojama, kad 2020 m. jis bus net 70 proc. didesnis nei 2005 metais. Jūrų transportui tenka 2,5 proc. šiltnamio dujų išmetimų, kurie, manoma, iki 2050 m. gali padidėti 50–250 proc. Per susitikimą aplinkos ir transporto ministrai aptars, kaip galėtų efektyviai kartu dirbti siekiant pasauliniu mastu sumažinti aviacijos ir jūrų transporto išmetamų teršalų kiekį.