Renginio tipas: Apvalaus stalo diskusija ir spaudos konferencija
Renginio data: 2016-04-15, penktadienis
Renginio pradžia: 10:00
Renginio vieta: Viešbutis „Artis”, Totorių 23, Vilnius
Asociacija Lietuvos neįgaliųjų forumas, jungianti 15 įvairioms negalioms atstovaujančių organizacijų ir vienijanti daugiau nei 300 tūkstančių žmonių su negalia bei jų artimųjų, nepritaria esamam neįgaliųjų įdarbinimo modeliui, kuris orientuojasi į paramą socialinėms įmonėms, o ne paskatas įdarbinti žmones su negalia atviroje darbo rinkoje. Lietuvos neįgaliųjų forumas prieštarauja socialinių įmonių veikimo modeliui Lietuvoje, nes jis yra brangus ir neefektyvus, be to – neatitinka Lietuvos ratifikuotos Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų. Lietuvos neįgaliųjų forumas ragina politikus bei atsakingas ministerijas keisti socialinių įmonių įstatymą bei orientuotis į paramą atvirai darbo rinkai ir tik toms socialinėms įmonėms, kurių tikslas – ne tik pelnas, bet ir socialinio pokyčio siekis. Kviečiame politikus į apvalaus stalo diskusiją aptarti susidariusią padėtį ir drauge ieškoti būdų kurti tokią žmonių su negalia įdarbinimo sistemą, kuri įtrauktų daugiau tikslinės grupės narių ir tenkintų ne tik verslą, bet ir visos visuomenės poreikius. Žinisklaidos atstovus kviečiame į trumpą spaudos konferenciją, kuri vyks iškart po diskusijos.
Programa:
10.00 – 11.30 apvalaus stalo diskusija „Socialinės įmonės: efektyvi žmonių su negalia įdiarbinimo priemonė ar pelninga verslo niša?“
11.30 – 12.00 Spaudos konferencija
Dalyviai:
Asociacijos Lietuvos neįgaliųjų forumas administracijos direktorė Henrika Varnienė;
Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkas Zigmantas Jančiauskis;
Atstovai iš LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos darbo biržos;
Socialinių įmonių asociacijų atstovai;
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ir Darbo ir socialinių tyrimų instituto ekspertai;
Laikas: Balandžio 15 d.,
Vieta: Viešbutis “Artis”, Totorių 23, Vilnius
LNF pozicija dėl socialinių įmonių modelio Lietuvoje:
2015 metais socialinės įmonės gavo beveik 18 milijonų eurų paramą 6 815 žmonių su negalia įdarbinti. Tokiose įmonėse dirbantys neįgalieji sudaro tik apie 5 proc. visų darbingo amžiaus netekto darbingumo statusą turinčių žmonių. Atviroje darbo rinkoje dirba 47 tūkstančiai ( 34 proc. ) žmonių su negalia, kurie įdarbinami su gerokai mažesne arba išvis be paramos. LNF narių nuomone, socialinės įmonės yra labai brangi žmonių su negalia įdarbinimo priemonė, pasiekianti santykinai mažą tikslinės grupės dalį. Be to, didžioji finansinės paramos socialinėms įmonėms dalis – t.y. 92 proc. – skiriama žmonių su negalia darbo užmokesčiui ir valstybinio soc. draudimo įmokoms padengti. Tai reiškia, kad parama nesukuria ilgalaikės pritaikytų darbo vietų infrastruktūros, neprisideda prie dirbančiųjų profesinio tobulinimo ar gilesnės jų socialinės integracijos, o yra skiriama užmokesčiui už darbą, kurį žmonės su negalia atlieka ir sukuria vertę, už kurią įmonė gauna pelną. LNF nuomone, toks socialinių įmonių veiklos modelis yra skirtas ne žmonių su negalia nedarbo problemai spręsti, o verslui remti.
LNF atkreipia dėmesį, kad socialinės įmonės gauna ne tik tiesioginę piniginę paramą, bet valstybės yra remiamos ir netiesiogiai – t.y. nemoka pelno mokesčio, jiems suteikiama pirmumo teisė dalyvaujant viešųjų pirkimų konkursuose, garantuojamas kreditavimas verslui plėsti iš Europos struktūrinių lėšų.
LNF laikosi nuostatos, kad didžiausia parama turi būti skiriama sunkiausios negalios žmonėms, kuriems atviroje darbo rinkoje susirasti darbą būtų neįmanoma. Tuo metu Lietuvoje socialinės įmonės įdarbina daugiausiai lengvos ir vidutinės negalios žmones, puikiausiai galinčius dirbti įprastose darbovietėse, o mažiausią darbingumą turintieji ir toliau lieka izoliuoti. Iš 6815 socialinėse įmonėse dirbančių žmonių tik apie 305 (t.y. 4 proc.) turi mažiausio lygio darbingumą. LNF atkreipia dėmesį, kad didelė dalis socialinių įmonių Lietuvoje užsiima paslaugomis, kurioms teikti reikia daug fizinių galimybių – pvz. valymo paslaugos, remonto darbai, baldų gamyba, fasavimo, pakavimo veikla, viešoji tvarka ir apsauga. Akivaizdu, kad tokia veikla nėra orientuota į žmones su mažiausiu darbingumu.
Socialinių įmonių įstatymas yra pateikiamas kaip Europos Komisijos Socialinio verslo komunikato įgyvendinimas Lietuvoje, tačiau esamas socialinių įmonių modelis prieštarauja ne tik šiam komunikatui, bet ir Lietuvoje patvirtintai Socialinio verslo koncepcijai. Vadovaujantis socialinio verslo komunikatu, socialinės įmonės veikla orientuota ne į pelną, o į tam tikro socialinio tikslo siekimą ir pelnas yra reinvestuojama tam tikslui siekti, tačiau didžioji dalis Lietuvoje veikiančių socialinių įmonių dirba kaip įprastos pelno siekiančios įmonės.
2010 metais Lietuva ratifikavo JT Neįgaliųjų teisių konvenciją, kurioje raginama remti žmonių su negalia įdarbinimą atviroje darbo rinkoje, tuo metu Lietuva didžiausią paramą skiria savo esme uždaroms socialinėms įmonėms, kurios įdarbina lengvos ir vidutinės negalios žmones ir veikia kaip įprastos pelno siekiančios organizacijos. Toks socailinių įmonių modelis prieštarauja Konvencijai, kurios nuostatas Lietuva įsipareigojo įgyvendinti.
LNF siūlymai dėl žmonių su negalia įdarbinimo modelio:
Valstybės parama turėtų orientuotis į paskatas žmones su negalia įdarbinti atviroje darbo rinkoje.
Socialinių įmonių įstatymas turi būti keičiamas taip, kad atitiktų Europos socialinio verslo komunikato reikalavimus – t.y. socialinės įmonės orientuotųsį į sunkią negalią turinčius žmones, lengvos negalios žmones įdarbintų laikinai, kol atstatomi darbo įgūdžiai, o pelnas reinvestuojamas į socialinės problemos sprendimą. Socialinės įmonės taip pat galėtų tiesiogiai teikti socialines paslaugas – pavyzdžiui, tarpininkauti tarp žmonių su negalia ir darbdavių, siekiant abiems pusėms tinkamo bendradarbiavimo.
Daugiau informacijos teikia:
Simona Aginskaitė
Komunikacijos projektų vadovė
Asociacija „Lietuvos neįgaliųjų forumas“
Tel. 8 678 13333; el. p. simona@lnf.lt