Balandžio 13 d. Seimo Žmogaus teisių komitete (ŽTK) buvo pristatyta Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių 2015 metų veiklos ataskaita.
Seimo kontrolierių įstaiga – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta institucija, kuriai patikėta pareiga ginti žmogaus teises ir laisves, nagrinėjant skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo. 2013 metų gruodžio 3 d. Seime ratifikavus Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį, ar baudimą fakultatyvų protokolą, Seimo kontrolierių įgaliojimai buvo išplėsti Seimo kontrolierių įstaigai suteikiant nacionalinės kankinimų prevencijos institucijos statusą. Seimo kontrolieriams patikėta ne tik ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, tačiau ir vykdyti nacionalinę kankinimų prevenciją laisvės apribojimo vietose ir globos institucijose.
Seimo kontrolierių 2015 metų veiklos ataskaitą pristatė Seimo kontrolierius, įstaigos vadovas Augustinas Normantas ir Seimo kontrolierius Raimondas Šukys.
2015 metais Seimo kontrolierių įstaigoje gauti 2838 fizinių ir juridinių asmenų pareiškimai, iš kurių 1 752 tapo naujais skundais. Su valstybės institucijų pareigūnų veikla buvo susiję 1354 skundai, o su savivaldos institucijų – 520 skundų, 120 skundų pateikta ir dėl valstybės, ir dėl savivaldybių pareigūnų veiklos.
Daugiausia skundų Seimo kontrolieriai sulaukė dėl Teisingumo (480), Žemės ūkio (252), Vidaus reikalų (155) bei Aplinkos (81) ministerijų ir jų valdymo sričiai priskirtų institucijų. Tačiau didžiausias pagrįstų skundų skaičius – dėl Sveikatos apsaugos ministerijos ir jos valdymo sričiai priskirtų institucijų (40,5 proc.), dėl Žemės ūkio ministerijos ir jos valdymo sričiai priskirtų institucijų (37 proc.), dėl Vidaus reikalų (35,5 proc.), Aplinkos (34 proc.) bei Teisingumo (33,5 proc.) ministerijų ir jų valdymo sričiai priskirtų institucijų.
Pareiškėjai Seimo kontrolieriams skundėsi dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų kontrolės; privažiavimo kelio prie žemės sklypo nebuvimo; teritorijų planavimo; statybos valstybinės priežiūros; prašymų, skundų nagrinėjimo tvarkos bei terminų pažeidimo, teisės gauti informaciją pažeidimų; vartotojų ir asmens duomenų teisių; vaikų priėmimo į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas bei daugybės kitų klausimų.
Seimo kontrolieriai rekomendacijomis (270) atkreipė pareigūnų dėmesį į aplaidumą darbe, įstatymų arba kitų teisės aktų nesilaikymą, tarnybinės etikos pažeidimus, piktnaudžiavimą, biurokratizmą arba žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus; taip pat siūlė imtis priemonių, kad būtų pašalinti įstatymų arba kitų teisės aktų pažeidimai, jų priežastys ir sąlygos.
Seimo kontrolierius Raimondas Šukys pažymėjo tarpininkavimo instituto svarbą skundų nagrinėjimo procese. Tarpininkaujama yra tais atvejais, kai remiantis įstatymu, yra pagrindai atsisakyti skundą nagrinėti Seimo kontrolierių įstaigoje, tačiau siekiant palengvinti asmeniui problemos sprendimą Seimo kontrolieriai detaliai aprašytą situaciją persiunčia institucijai pagal kompetenciją. Iš tarpininkaujant nagrinėtų 637 skundų, pakartotinai į Seimo kontrolierius kreiptasi tik 49 kartus.
2015-ieji – jau antrieji metai, kai Seimo kontrolieriai vykdo nacionalinę kankinimų prevenciją. 2015 metais Seimo kontrolieriai atliko patikrinimus ir buvo pateiktos 189 rekomendacijos, iš jų globos įstaigoms – 64, užsieniečių sulaikymo ir apgyvendinimo įstaigoms – 14, areštinėms ir laikino sulaikymo patalpoms – 30, vaikų globos įstaigoms – 24, įkalinimo įstaigoms – 57. Identifikuota eilė problemų, kurios sietinos su žmogaus teisių pažeidimais. Seimo kontrolierių vertinimu, ne visuomet tinkamai užtikrinamas gyventojų saugumas – ne visos įstaigos pajėgios suteikti papildomą tinkamą priežiūrą ir paslaugas asmenims, kuriems tokios paslaugos yra reikalingos; ne visur yra vertinamas asmens privatumas – kai kuriose globos įstaigose gyventojams nesudaryta galimybė užsirakinti savo gyvenamajame kambaryje, pasitaiko atvejų, kuomet personalas savavališkai (be gyventojų sutikimo) rakina gyvenamuosius kambarius; dažnai darbuotojai, įeidami į kambarius, nesibeldžia.
A. Normantas, apibendrindamas problemas globos įstaigose, akcentavo žmogiško santykio į globotinius trūkumą. „Atjautimo trūkumas – esminė problema”, – apgailestavo Seimo kontrolierius.
Tačiau vertinant kankinimų prevencijos klausimo priskyrimą Seimo kontrolieriams, pažymėta, kad ši funkcija ženkliai sustiprino Seimo kontrolierių, kaip žmogaus teisių gynėjų vaidmenį. Vykdoma stebėsena išryškino tas žmogaus teisių problemas, kurios nėra matomos nagrinėjant skundus.
Komitetas teigiamai įvertino Seimo kontrolierių veiklą ir pritarė ataskaitai. Komitetas pritarė ir komiteto parengtam Seimo nutarimo projektui, kurio nuostatomis siūloma ir toliau stiprinti Seimo kontrolierių, kaip žmogaus teisių gynėjų, vaidmenį.