Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė: „Kiek advokatų reikia Lietuvai?“

2016 m. balandžio 15 d. advokatai iš visos Lietuvos susirinko į Visuotinį advokatų susirinkimą.  Šiuo metu į praktikuojančių advokatų sąrašą yra įrašyta 2 130 advokatų – t.y. 73,83 advokatai/100 tūkst. gyventojų. Pagal šį skaičių pirmaujame Baltijos šalyse ir esame per vidurį visame Šiaurės Europos regione. Tačiau ar to pakanka, kad aukštos kokybės teisinės paslaugos taptų Lietuvos vizitine kortele? 

Prieinamumo ir kokybės balansas

Vertinant advokatų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų Baltijos ir Šiaurės šalyse, Lietuva patenka į šalių-lyderių trejetuką.   Turėdama 73,83 advokatus 100 tūkst. gyventojų, Lietuva lenkia Latviją (68,57/100 tūkst.), Estiją (58,47/100 tūkst.), Švediją (57,77/100 tūkst.) bei Suomiją (36,46 /100 tūkst.) ir užima trečią vietą regione po Norvegijos (138/100 tūkst.) ir Danijos (107,5/100 tūkst.).

 Pasak Advokatų tarybos pirmininko prof. dr. Igno Vėgėlės, vertinant šią situaciją ir kalbant apie advokatų paslaugas, visuomet derėtų atsižvelgti į du kriterijus – kokybę  ir prieinamumą – todėl daugiau ne visada reiškia geriau. „Pakankamas advokatų skaičius leidžia tikėtis didesnio jų paslaugų prieinamumo bei konkurencingų įkainių, tačiau jis taip pat gali iškraipyti rinką vartotojo nenaudai. Norėdamas užsitikrinti pajamas perpildytoje rinkoje, advokatas teisiniuose reikaluose mažai žinių turinčiam klientui gali siūlyti bylinėtis net ir tais atvejais, kai to daryti nebūtina. Visi žinome JAV bylinėjimosi kultūrą, kurią suformavo  būtent per didelis advokatų skaičius“, – kalbėjo I. Vėgėlė. 

 Nagrinėjant advokatų pasiskirstymą šalies viduje, į priekį įsiveržia Vilnius – iš 2 130 praktikuojančių advokatų, sostinėje dirba daugiau nei pusė – 66 proc. (1 288 advokatai), Kaune – 14 proc. (281), Klaipėdoje – 8 proc. (145), Šiauliuose – 4 proc. (77), Panevėžyje – 3 proc. (48). „Didelis atotrūkis tarp sostinės ir kitų miestų rodo, kad advokatūra susiduria su tokiais pat iššūkiais kaip ir verslas bei viešasis sektorius – sunkumais pritraukti kvalifikuotus specialistus į regionus. Visgi tikėtina, kad advokatų pasiskirstymas šalies miestuose su laiku  taps tolygesnis, nes advokatai savo praktikai rinksis miestus, kur paklausa jų paslaugoms augs“, – prognozavo Advokatų tarybos pirmininkas.

 Šiuo metu Vilniuje 100 tūkst. gyventojų tenka 242 advokatai – tai gerokai viršija regiono šalių, tokių kaip Norvegija ir Danija,  pirmaujančių pagal advokatų skaičių, tenkantį 100 tūkst.  visos šalies gyventojų, vidurkį. Kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose advokatų skaičiai realiau atspindi rinkos paklausą – Kaune 100 tūkst. gyventojų tenka 95 advokatai, Klaipėdoje – 94, Šiauliuose – 74.  

 Trumpės skundų nagrinėjimo laikas

2015 m. visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad kokybė ir profesinė etika yra lemiami advokato paslaugų pasirinkimo kriterijai: 80 proc. gyventojų ginti savo interesus teisme rinktųsi advokatą, o svarstydami, į kokį advokatą kreiptis, atsižvelgtų į rekomendacijas (46 proc.) ir advokato reputaciją (32 proc.).

 Pasak I. Vėgėlės, Lietuvos advokatūra jau dabar yra bene aukščiausius etikos standartus turinti  ir griežčiausiai savo narius vertinanti korporacija, o planuojami pakeitimai šiuos reikalavimus dar labiau sustiprins. Po dešimtmečio pertraukos Visuotiniam advokatų susirinkimui teikiamas tvirtinti naujas advokatų etikos kodekso projektas, taip pat pristatytas atnaujintas drausmės bylų nagrinėjimo aprašas.

Naujajame etikos kodekso projekte aiškiau apibrėžiami, detaliau reglamentuojami ar praplečiami tokie svarbūs advokatų veiklos principai kaip sąžiningumas ir nepriekaištingas elgesys, kliento paslapties neatskleidimas, interesų konfliktas, lojalumas klientui ir kt. Patvirtinus atnaujintą drausmės bylų nagrinėjimo aprašą, laikotarpis nuo skundo pateikimo iki jo išnagrinėjimo sutrumpėtų perpus – nuo 6-7 iki 3-4 mėnesių. „Siunčiame aiškią žinią visuomenei: advokatų profesinės etikos standartai skaidrėja ir dar labiau griežtėja, todėl advokatų paslaugų profesionalumas ir kokybė ir toliau augs“, – sakė I. Vėgėlė.

 Per 2015 m. advokatūra gavo 241 skundą, išnagrinėjo 294, iškėlė 36 drausmes bylas. 

Parašykite komentarą