Versle viskas prasideda nuo pirmojo įspūdžio. Jeigu pavyksta jį padaryti, tikimybė, jog susitikimas pasibaigs sėkmingu kontraktu, – stipriai išauga. Įvaizdis yra įmonės vizitinė kortelė – kaip tinkamai ją reprezentuoti? Apie tai diskusijoje „Įvaizdis, lemiantis verslo sėkmę“, kuri vyko statybų ir remonto parodoje „RESTA“, diskutavo garsių įmonių vadovai, įvaizdžio konsultantai, viešųjų ryšių guru.
Apranga – tik viena iš įvaizdžio dedamųjų
Kas yra tas „geras įvaizdis“? Teisingo atsakymo į šį klausimą paprasčiausiai nėra. O greičiausiai ir būti negali. Kaip pastebi viešųjų ryšių specialistas Mindaugas Lapinskas, apranga, kurią dažniausiai tapatiname su įvaizdžiu apskritai, yra tik viena, pakankamai nedidelė jo dalis.
„Kai pasižiūri, kaip rengiasi koks nors Markas Zuckerbergas, tai net ir nežinai, kokių pareigų jis siekia… Tačiau sakyčiau, kad tiek kuriant savo reputaciją, tiek reklamuojantis, tiek pateikinėjant savo produktą svarbiausia būti sąžiningu sau. Kitaip tariant, daryti tai, kuo tiki. Gal vieną kartą ir gali kažką apgauti, bet ilgainiui, jeigu visada gudrausi ir apsimetinėi tuo, kas nesi, galiausiai vis tiek praloši. Jeigu kokį nors pilietį aprengsime kaip Arminą Lydeką, tai tas žmogus dėl to Seimo nariu netaps. Kiekvienas iš mūsų įsivaizduojame savo gyvenimo kelią ir reputaciją kuriame darbais. Taip ir ateina įvaizdis. Jeigu tiesiog nuolatos puikuosiesi žurnaluose, iš kurių šypsosi žmonės su kostiumais, tai gal taip yra todėl, kad tavyje daugiau nieko nėra. Patikėkit manim, kai numirsit, niekas ant antkapio neparašys, kad jūs gražiai rengėtės“, – kalbėjo jis.
Panašiai mintis dėstė ir Darbdavių konfederacijos bei „Žinių radijo“ generalinis direktorius Danas Arlauskas. „Pavartočiau tokį terminą – harmonija. Kai mes sutinkame žmogų, ir matome, kad jame nėra turinio, jam tenka kažkokiais kitais dalykais stengtis įtikti. Man teko nemažai dirbti su a.a. Bronislavu Lubiu. Ir ne tik dirbti. Turėjome daugybę neformalių diskusijų apie įvairius dalykus. Sakyčiau, kad jis pasižymėjo džentelmeniškumu. Visose srityse. Jis labai daug investavo į savo darbuotojus. Aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. Aš jo netgi klausdavo: kokio velnio jūs tiek daug savo laiko skiriate Pramoninkų konfederacijai? O jis pasakė, kad negali galvoti tik apie save, kad jam ne tas pats, kokia aplinka jį supa. Jam norėjosi padėti savo chebrai“, – prisiminimais dalinosi jis.
Su tuo, kad apranga yra tik viena įvaizdžio dedamoji, sutiko ir Seimo narys, etiketo žinovas Arminas Lydeka. „Labai gera pastaba, kad įvaizdis toli gražu nėra vien tiktai apranga. Tai yra visa sistema. Jeigu užsiciklinsi tik ties apranga, tai nieko gero gali ir nesitikėti. Iš kitos pusės, negalima nuneigti įvaizdžio svarbos. Jeigu tai būtų nesvarbu, tai ką tada šioje žemelėje veikia viešųjų ryšių specialistai? Sena išmintis byloja, kad sutinkame pagal drabužį, o palydime pagal protą. Tačiau, manau, visi sutiksime, kad ši patarlė sensta. Prie to prisideda naujosios technologijos. Dabar kiekvieno mūsų kišenėje yra didžiausia pasaulio biblioteka. Kiek laiko jums prireiktų surasti atsakymą į labai rimtą klausimą? Poros minučių? Tai reiškia, kad viduje sukauptos žinios jau turi mažiau prasmės. Todėl įvaizdis kažkuria prasme darosi vis svarbesnis“, – sakė jis.
Kada knygos bejėgės prieš chamą
M. Lapinskas netgi prisiminė vieną istoriją, labai gerai parodančią, kad „gero įvaizdžio“ supratimas metams einant gana pastebimai keičiasi. „Vienas mano pažįstamas pasakojo istoriją. Berlyno centre yra toks „Volkswagen“ salonas, kuriame pardavinėjami visi jų automobiliai. Nuo Škoda iki Bentley. Prieš kokius 20 metų, kai žmogus ateidavo į tą saloną, pardavėjai iš karto žinojo, prie kokių automobilių juos vesti. Dabar jau tai nebelabai aišku. Ribos išsitrynusios“, – įsitikinęs jis.
Savo ruožtu D. Arlauskas priduria, kad niekas taip gerai neformuoja mūsų įvaizdžio, kaip asmenybė. „Aišku, yra chamų, kurie žiūri tik savo interesų. Tokie žmonės gali labai gražiai rengtis, žinoti labai įmantrių žodžių. Tačiau jie orientuoti tik į save. Kai vieno verslininko kažkada paklausiau, koks jo gyvenimo tikslas, jis pagalvojo ir atsakė, kad kapitalo kaupimas. Kadangi vienintelis jo gyvenimo tikslas buvo kapitalo kaupimas, tai jis visur ir elgėsi chamiškai. Chamą mes šiandien jau mokame atskirti. Tu gali skaityti kiek tik nori knygų, bet jeigu viduje neaugsi, tai visada ir išliksi tik chamu. Būna taip, kad susitinki su žmogumi ir matai, kad yra tik karkasas. Jokio turinio. Kas tada iš tų gražių sandalų?“ – retoriškai klausė Darbdavių konfederacijos vadovas.
„Tenka pasikartoti: įvaizdis – tai toli gražu ne vien apranga. Tai sistema. Šiandien kaip niekada svarbu, kaip tu prieini prie žmonių, kaip bendrauji su jais, kokį pirmą sakinį ištari“, – jam pritarė A. Lydeka.
„Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis atkreipė dėmesį į tai, kad niekas taip gerai neatskleidžia žmogaus vidinės kultūros, kaip gebėjimas suvokti, kur ir su kuo esi. „Labai svarbu žinoti ir pajausti, kada tau reikia prisitaikyti prie aplinkos, parodyti jai deramą pagarbą. Manau, kad mes visi turime labai gerai suvokti, kur esame. Jeigu tai padarome, tai galime laimėti nepalyginamai daugiau“, – teigė jis.
„Harmonija turi atsispindėti žmogaus visumoje. Kartais žiūri į žmogų ir matai, kad jame dera balsas, laikysena, išvaizda. Labai svarbu, ir kaip jis bendrauja su aukščiausio rango žmonėmis, ir kaip tai daro su žemiausiojo. Chamas yra žmogus, kuris rūpinasi tik savimi. Šiuo metu kaip tik vykdau labai įdomų tyrimą labai keistoje organizacijoje – Nacionaliniame operos ir baleto teatre. Jame stebiu žmonių elgesio kultūrą. Patikėkite, tai didelė problema mūsų visuomenėje. Iš kur ji? Iš ten, kad mums labai stinga dorovinio ugdymo. Tai savotiškai atspindi ir visos šalies vidinę kultūrą“, – kalbėjo įvaizdžio konsultantė bei knygos „Dalykinės išvaizdos vadovas“ autorė Alvyda Jasilionytė.
Svarbiau – ne stilius, o pasitenkinimas savimi
M. Lapinskas pastebėjo ir tai, kad žmogui labai svarbu, jog apranga ir jo asmenybė tarpusavyje nesikirstų. Kas iš tų gražių rūbų, jeigu asmuo juose nesijaučia savimi? „Esama tam tikro paradokso. Mes labiau norime harmoniją pademonstruoti, o ne ją iš tikrųjų pajausti. Juk viskas prasideda nuo to, kaip tu jautiesi. Kodėl žmonės emigruoja, prasigeria, žudosi? Ogi todėl, kad jiems stinga harmonijos. Jie vaizduojasi esą tais, kuo nėra. Jie nori atitikti kriterijus, kuriuos iškelia žurnalas „Žmonės“. Iš čia ir kyla įtampa. Juk svarbiau – ne stilius, o pasitenkinimas savimi“, – sitikinęs viešųjų ryšių specialistas.
Mados namų „Cantas“ dizaineris Egidijus Sidaras irgi pabrėžia, kad klaidinga būtų visus žmones spausti į tokius pačius rėmus. „ Sunku būtų pasakyti, kad yra tik vienaip ir ne kitaip. Vienos tiesos nėra. Žmonės skirting. Skirtingi ir jų verslai bei nuomonės. Labai sudėtinga pasakyti, kas yra teisinga. Kiekvienu atveju mums reikia pasirinkti, kas mums atrodo geriausia. Visada atsiras kvailių, kurie šoks ant stalo, nors to daryti ir nederėtų. Manau, kad jeigu tu sugebi sukurti savo savitą stilių, kuris remiasi ne vien drabužiais, bet ir gyvenimo būdu, tai yra labai gerai. Niekada nepasakysiu, kad kažkoks gražus kostiumas žmogui yra pats svarbiausias dalykas. Toli gražu“, – sakė jis.
Kaip sakė PAROC rinkodaros vadovė Baltijos šalims Audronė Endriukaitytė, ypač Šiaurės šalyse jau senokai atkreiptas dėmesys į tai, kad graži apranga yra bevertė, jei žmogus su ja nesijaučia patogiai.
„Kultūros iš tikrųjų skiriasi. Mūsų pagrindiniai biurai yra Švedijoje, Suomijoje, Lenkijoje ir čia, Lietuvoje. Jeigu palyginsime mus su Skandinavija, tai pasimatys tam tikri skirtumai. Aišku, mūsų elgesio kodeksas visur toks pats, bet skirtumas matosi aprangoje. Pavyzdžiui, Švedijoje labai daug laisvo stiliaus. Tik pačio aukščiausio lygio vadovai su kostiumais. O ir jie, jeigu tą dieną nėra kažkokių svarbių susitikimų, dažniausiai būna su džinsais. Kita vertus, Suomijoje aukščiausio lygio vadovai visada su kiostiumais, bet šiek tiek žemesnės grandies darbuotojais rengiasi tiesiog taip, kad jiems būtų patogu. Baltijos šalyse estai labai lygiuojasis į suomius. Lietuviai ir latviai gal labiau artėja prie švedų“, – kalbėjo ji.
Ir įmonės kultūra, anot jos, toli gražu neapsiriboja apranga. „Labai svarbu ir tai, kad nebūtų trukdoma žmonėms atskleisti savo asmenybes. Mūsų tokia jau kultūra, kad žmogus yra pirmoje vietoje. Mūsų biurai kuriami taip, kad juose žmonėms būtų patogu. Pavyzdžiui, stengiamės sudaryti sąlygas atsinešti ir pasišildyti pietus, tiesiog pailsėti. Tokia smulkmena, kaip nemokama kava, irgi turi būti. Žmogui turi būti patogu būti biure“, – teigė A. Endriukaitytė.
Tam, kad žmogus biure jaustųsi gerai, labai padeda ir vidinės kompanijos taisyklės. Jos padeda darbuotojui nesiblaškyti, geriau suprasti, ko iš jo tikimasi. „Daug priklauso nuo žmogaus ir jo pareigų. Tarkim, biuro administratorei reikalavimai labai konkretūs. Pradedant rūbais ir baigiant kalbėjimo būdu. Pardavimų vadybininkams reikalavimai irgi aiškūs. Kitiems darbuotojams, kurie mažiau bendrauja su išore, reikalavimų mažiau. Tačiau turime savo vidaus taisykles, kurios reglamentuoja daugelį dalykų. Manau, kad tai – dalis mūsų įvaizdžio ir mums tai labai svarbu“, – kalbėjo A. Avulis.
Portalo Statybunaujienos.lt nuotr.