G. Markovičienė. Dirbti nenori, algos pageidauja. Kas?

Jau seniai Seimas dirbo taip chaotiškai, kaip pastaruoju metu. Parlamentarai priiminėja pataisas, kurios realiai negali veikti, todėl vos tik įsigaliojusios jos taisomos, jau ir Prezidentūra vetavo ne vieną parlamento kūrinį. Kas darosi?

Matyt, priežasčių yra ne viena. Seimo opozicija dirbti pati kažkodėl nenori, o valdantiesiems bando sutrukdyti. Ką galima pasakyti, pavyzdžiui, apie Seimo liberalų frakciją, kurios nariai dalyvavo vos 39-iuose procentuose visų balsavimų, vykusių šios kadencijos metu? Arba ką galima apie juos pasakyti, kai statistika yra iškalbinga: liberalai šią kadenciją pateikė vos 7 proc. iš visų pateiktų teisės aktų? Liberalų gerbėjai galėtų pulti teisinti savo numylėtinius, esą jie nesistengia kurti projektų, kadangi yra opozicijoje ir negali tikėtis, kad jų idėjos nebus atmestos. Tačiau kažkodėl opozicionieriai iš mišrios Seimo narių grupės yra gerokai aktyvesni. Ir nemažai jų racionalių pasiūlymų pasiekia tikslą.

Liberalams ir konservatoriams dabar svarbiausia ne dirbti savo tiesioginį darbą, o kurti įvairius skandalus, rengti interpeliacijas, taip valdantiesiems trukdant dirbti. Vieni nedirba, kitiems neleidžia, o rezultatas – pasipylę nekokybiški teisės aktų projektai, kurie yra net ir laiminami.

Prisiminkime, kad ir skandalingai pagarsėjusį Seimo sprendimą įteisinti nuostatą, jog visi mokytojai bei kiti su vaikais dirbantys asmenys privalo gauti pažymas, įrodančias, kad jie nėra pedofilai. Sunkiai protu suvokiamas sprendimas, nes jis mažų mažiausiai yra žeidžiantis. Ar patiems parlamentarams patiktų, jei ir jie būtų įpareigoti gauti tokias pat pažymas? O svarbiausia, kad net nepagalvota, jog pataisa neveiks, niekam net nepaaiškinta, iš kur tas pažymas „iškasti“, kodėl už jas mokytojai turi mokėti. Atsitokėta bent tiek, kad pasiūlyta nuostatą kiek pakoreguoti ir nustatyti, jog pažymomis turi pasirūpinti ne mokytojai, bet jų darbdaviai. Patyčios išliks, bet bent jau už jas gal neteks susimokėti.

Parlamentarai „sužibėjo“ ir Baudžiamąjį kodeksą papildydami straipsniu, numatančiu netgi areštą už neviešo teismo posėdžio medžiagos paviešinimą. Tai jau akivaizdus laisvo žodžio suvaržymas, nes informacijos, susijusios su, pavyzdžiui, nepilnamečiais atskleidimas jau ir dabar yra baustinas. Čia jau Prezidentūrai teko įsikišti ir pataisą vetuoti. Nuo sausio įsigaliojo nauja nuostata, numatanti privalomą šeškų, kačių bei šunų ženklinimą. Ji taip pat neveikė, nes nesukurta vieninga bazė, nėra stipraus veterinarijos klinikų tinklo, todėl kaip prievolę įvykdyti, pavyzdžiui, kaimo gyventojams? Ir kokia nauda iš to ženklinimo, išskyrus tai, kad gyventojai turės mokėti apvalias sumeles veterinarams? Todėl apdairesni parlamentarai pateikė pataisas, kad ženklinimas būtų būtinas tik iš Lietuvos išvežamiems ar į ją įvežamiems gyvūnams. Ir, beje, po pateikimo joms pritarta. Vadinasi, patys seimūnai pripažino, kad prieš tai buvo pritarę absurdui.

O kodėl buvo pritarta absurdui, ir dar ne vieną kartą? Manau, priežasčių reikia ieškoti ydingame Seimo statute, kurį patys parlamentarai ir pasitvirtino. Jame nenumatytos jokios sankcijos tiek už plenarinių posėdžių, tiek už komitetų posėdžių nelankymą: pusė jų galima ignoruoti nebaudžiamai. Seimūnai tuo naudojasi ir dažnai posėdžius iškeičia į ką nors malonesnio. Esą, kai vyksta projekto pateikimas ar svarstymas, dalyvauti nebūtina. O man atrodo, kad neužtenka sudalyvauti tik priėmimo stadijoje. Nes tada diskusijos praktiškai nevyksta. Kaip gali teisingai pasirinkti, jei paties dokumento neskaitei arba tik permetei akimis, bet negirdėjai nei pataisos iniciatorių argumentų, nei oponentų kontrargumentų? Todėl tiek komitetų, tiek plenarinius posėdžius lankyti yra būtina. O nelankantiems turėtų būti numatytos solidžios baudos kaip ir už pravaikštas kituose darbuose. Tik tada galbūt išgyvendinsime iš Seimo nelogiškus sprendimus. Aišku, jei opozicija liausis atlikinėti griaunamąjį darbą.

Gitana Markovičienė, Darbo partijos Kauno m. skyriaus narė, ekonomistė

Parašykite komentarą