Seimas, 67 parlamentarams balsavus už, vienam – prieš ir 8 susilaikius, po svarstymo pritarė Policijos įstatymo pataisų projektui Nr. XIIP-4066(2).
Įstatymo projektu siekiama tikslinti psichinės ir fizinės prievartos sąvokas; aiškiai nustatyti pagrindus, kada naudojama psichinė prievarta, o kokiais atvejais galima naudoti ir fizinę prievartą. Siūloma nustatyti, kad turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti. Pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai.
Taip pat siūloma nustatyti aiškius ir nedviprasmiškus šaunamojo ginklo panaudojimo pagrindus; reglamentuoti, kad šaunamieji ginklai ar sprogmenys gali būti panaudoti tik išimtiniais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina ir kai psichinė ar fizinė prievarta buvo neveiksminga arba kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei ar sveikatai.
Siūloma nustatyti, kad šaunamasis ginklas galėtų būti naudojamas kaip specialioji priemonė − iššaunant į specialiųjų priemonių specifikaciją įtrauktus užtaisus, kurių sukeliamas poveikis sukurtas nesukelti tiesioginio pavojaus nei asmens, kurio atžvilgiu naudojamas šaunamasis ginklas, nei kitų asmenų gyvybei.
Svarstomomis pataisomis numatoma įtvirtinti, kad pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenis tik aiškiais ir konkrečiais nurodytais atvejais: atremdamas ginkluotą įsiveržimą į Lietuvos Respublikos teritoriją; atremdamas ginkluotus užsienio valstybių diplomatinių ir tarptautinių organizacijų atstovybių ir jų teritorijų, užsienio valstybių konsulinių įstaigų ir jų teritorijų bei šių institucijų vadovų rezidencijų ir jų teritorijų, Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų ar jų teritorijų, strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ar jų teritorijų ir ypatingą strateginę reikšmę ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių ar jų teritorijų užpuolimus, šiuos užimtus objektus išlaisvindamas; gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi; išlaisvindamas įkaitus, užkirsdamas kelią įkaitų pagrobimui arba teroro aktui; sulaikydamas nusikalstamą veiką galimai padariusį asmenį, jeigu kyla neišvengiamas pavojus pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai; sulaikydamas transporto priemonę vairuojantį asmenį, kuris savo veiksmais kelia neišvengiamą pavojų pareigūno arba kito asmens gyvybei.
Siūloma nustatyti, kad pareigūnas, nekeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš gyvūną, laivą, orlaivį arba transporto priemonę, jei kyla neišvengiamas pavojus pareigūno arba kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.
Taip pat siūloma įtvirtinti, kad pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijose, susijusiose su psichinės, fizinės prievartos, šaunamojo ginklo ar sprogmenų panaudojimu.
Numatoma, kad kai nėra neišvengiamo pavojaus pareigūnų ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai specialiąsias priemones (išskyrus antrankius, asmenų sulaikymo, surišimo ar tramdymo priemones ar įrankius) pareigūnams būtų draudžiama naudoti prieš asmenis, jei akivaizdu arba pareigūnui žinoma, kad jie asmenys neįgalūs; prieš asmenis, jei pareigūnui yra žinoma, kad jie turi neliečiamybės teisę; prieš moteris, jei akivaizdu arba pareigūnui žinoma, kad jos nėščios; prieš nepilnamečius asmenis, jei jų išvaizda atitinka amžių.