Šiandien, gegužės 26 dieną, ūkio viceministras Gediminas Onaitis Briuselyje dalyvauja Europos Sąjungos (ES) Konkurencingumo tarybos posėdyje, kurio darbotvarkėje numatyta diskutuoti dėl Komandiruojamų darbuotojų direktyvos ir siekti sutarimo dėl Reglamento dėl internetinių turinio paslaugų tarpvalstybinio perkeliamumo užtikrinimo. Taryboje taip pat tvirtinamos išvados dėl geresnio reguliavimo, diskutuojama dėl efektyvesnio iš kosmoso gaunamų duomenų ir informacijos panaudojimo.
ES Konkurencingumo taryboje svarbiausias Lietuvai klausimas – Komandiruojamų darbuotojų direktyvos projektas. Siekdami stiprinti ES bendrąją rinką ir šalinti vis dar egzistuojančias kliūtis, laikomės nuomonės, kad turėtų būti visapusiškai įvertintas reikšmingas ir svarbus šios direktyvos poveikis ES bendrosios rinkos funkcionavimui ir ES konkurencingumui. Direktyvos projektu siūlomas reguliavimas galimai prieštarauja subsidiarumo principui. Tai yra konstatavę ir 11 valstybių narių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniai parlamentai.
Pasak ūkio viceministro, vertinant darbuotojų komandiravimo įtaką ES paslaugų sektoriui, pažymėtina, kad direktyvos projektas ne tik sudarys kliūtis laisvam paslaugų judėjimui, bet ir turės neigiamos įtakos darbo vietų kūrimui. Projekto siūlymai yra nesuderinami ir su laisvos konkurencijos principu. Siūlymas sumažinti galimybę konkuruoti sąnaudomis paveiktų ne tik atskirų valstybių, bet ir visos ES konkurencingumą.
ES Konkurencingumo taryboje svarstomas ir Reglamentas dėl internetinių turinio paslaugų tarpvalstybinio perkeliamumo užtikrinimo. Priėmus Reglamentą, būtų suteikta galimybė vartotojams naudotis internetinėmis turinio paslaugomis ne tik gyvenamosios vietos šalyje, bet ir visoje ES, t. y. būtų užtikrintas tarpvalstybinis perkeliamumas. Šiuo metu, keliaudami ES, žmonės dažnai negali naudotis tokiu tarpvalstybiniu perkeliamumu tiek dėl teisių turėtojų taikomos licencijavimo praktikos, kuri remiasi teritoriniu principu, tiek ir dėl paslaugų teikėjų komercinės praktikos.
ES Konkurencingumo taryboje taip pat tvirtinamos išvados dėl geresnio reguliavimo projekto. Išvadose pažymima geresnio reguliavimo įtaka inovacijų skatinimui, ekonomikos augimui ir konkurencingumui bei akcentuojama būtinybė užtikrinti skaidrų, aiškų ir mažiausiomis sąnaudomis įgyvendinamą ES reguliavimą.
Pasak G. Onaičio, Lietuva pritaria išvadoms dėl geresnio reguliavimo ir akcentuoja ateityje veiksmingo, moksliniams tyrimams ir inovacijoms palankaus reguliavimo svarbą bei pritaria raginimui Europos Komisijai kuo skubiau 2017 m. nustatyti reguliavimo naštos mažinimo tikslus srityse, kuriose ji, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, yra itin didelė.
Lietuvoje per 2015 metus administracinė našta ūkio subjektams sumažėjo apie 2 mln. eurų. 2016 metais Lietuvos Vyriausybė patvirtino Administracinės naštos mažinimo 2016–2017 m. priemonių planą, apimantį 60 priemonių svarbiausiose veiklos srityse, kurias įgyvendins 34 valstybės institucijos ir įstaigos.
Taryboje taip pat diskutuojama dėl iš kosmoso gaunamų duomenų (duomenys gaunami iš Europos Žemės stebėjimo programos „Copernicus“ ir signalai, gaunami iš Europos palydovinės navigacijos programų „Galileo“ ir EGNOS) naudojimo skatinimo, siekiant įvertinti dėl to kylančius iššūkius, pranašumus ir kliūtis.
Ūkio viceministro teigimu, efektyviau ir aktyviau iš kosmoso gaunamus duomenis naudoti yra būtina, kad didelės ES investicijos į programas „Copernicus“, „Galileo“ ir EGNOS prisidėtų prie ekonomikos augimo ir socialinių iššūkių sprendimo. Tam, kad Lietuvos viešasis sektorius ir verslas galėtų pasinaudoti minėtų programų rezultatais, svarbu didinti informuotumą apie šių programų teikiamas galimybes ir remti projektus, kuriais siekiama paskatinti iš kosmoso gaunamų duomenų naudojimą.