Antradienį Seimas skubos tvarka svarstys Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas, kurios atima iš verslo sektoriaus galimybę pradėti pasirengimą jūrų vėjo energetikos projektams. Investavę kelių metų įdirbį bei patyrę apie 200 tūkst. eurų išlaidų poveikio aplinkai vertinimui, energetikos įmonių atstovai sužinojo, kad be jokių diskusijų su ekspertais antradienio vakarą Seimas skubiai svarstys iš esmės pakeisti vėjo elektrinių statybos jūroje reglamentavimą.
Nepaisydamas Teisingumo ministerijos pastabos, kad toks žingsnis pažeistų teisėtus verslo lūkesčius, Ministrų kabinetas jau pritarė įstatymo pataisoms, pagal kurias išimtinai tik valstybės institucijos galės atlikti preliminarius tyrimus, reikalingus nustatyti, kur vėjo energetikos vystymas jūroje galėtų būti ekonomiškai prasmingas, taip pat, labai tikėtina, jos turės galimybę statyti elektrinių parkus. Kokiu būdu bus finansuojami tyrimai ir sektoriaus plėtra, naujoje įstatymo versijoje nenumatoma.
„Keletą metų energetikos įmonės dėjo pastangas, kad atitiktų teisės aktų reikalavimus ir galėtų pradėti Lietuvoje plėtoti pažangiausią bei švariausią energetikos sritį. Todėl toks netikėtas ir skubotas valdžios poelgis sukėlė didelį nusivylimą ir nerimą dėl sektoriaus ateities. Nematome jokios priežasties, kodėl įstatymas turi būti keičiamas skubiai, o ir pačios pataisos kelia daug klausimų“, – sako Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktoriaus pavaduotojas Aistis Radavičius.
Kol kas galiojančioje minėto įstatymo redakcijoje numatyta, kad energetikos sektoriaus atstovai, norintys inicijuoti vėjo elektrinių statybą jūroje, turi atlikti poveikio aplinkai vertinimą, o tuomet valstybė skelbia konkursą dėl išsamių jūros teritorijos tyrimų. Konkurso nugalėtojai atlieka jūros dugno tyrimus, reikalingus sprendimui dėl elektrinių statybos priimti. Jeigu tyrimų rezultatai yra teigiami vėjo energetikai vystyti, tuomet investuotojas kreipiasi dėl leidimo statyti vėjo elektrinių parką. Taigi energetikos verslo atstovai investuoja lėšas ir laiką į paruošiamąjį procesą ir, gavę pritarimą, konkurencijos sąlygomis imasi šio naujo šaliai sektoriaus plėtros.
„Tokia tvarka, kai valstybė nustato jūrinės vėjo energetikos plėtrą, galioja Danijoje, tačiau netgi šioje šalyje tyrimus gali atlikti tiek valstybės institucijos, tiek privatūs investuotojai. Be to, Danija deklaruoja aiškią valstybės poziciją nuosekliai vystyti vėjo energetiką daug metų į priekį ir tam tikslui yra numatyta valstybės parama. Jeigu Lietuvoje neketinama numatyti valstybės paramos tokiems projektams, o šiuo metu finansavimas nėra numatomas, nes vėjo energetika jūroje bent dvigubai brangesnė nei sausumoje, reikėtų palikti galimybių verslui pačiam ieškoti būdų kofinansuoti tokius projektus, pasinaudojant Europos Sąjungos finansiniais instrumentais, antraip ši perspektyvi sritis liks užšaldyta daugeliui metų“, – įsitikinęs A. Radavičius.
Pasak jo, viešojo ir privataus sektorių konkuravimas galėtų būti pagrindinis plėtros variklis, todėl vertėtų suteikti galimybę verslui konkuruoti su valstybiniu sektoriumi, o jūroje tinkamos teritorijos tam tikrai pakanka.
LVEA duomenimis, 2018 metais Lietuvoje bus instaliuota 500 MW sausumos vėjo elektrinių ir tuomet jose bus pagaminama apie 13–14 proc. Lietuvai reikalingos elektros energijos. Vėjo elektrinių jūroje efektyvumo koeficientas yra didesnis nei sausumoje, todėl jūroje instaliavus, pavyzdžiui, 1100 MW galios elektrinių, būtų pagaminama apie 35 proc. Lietuvos elektros energijos metinio poreikio. Jeigu bus įgyvendinti planai vėjo elektrinių sausumoje galią padidinti dar 250–300 MW, 2025 m. bendrai vėjo elektrinėse galima būtų pagaminti apie 55 proc. Lietuvai reikalingos elektros energijos.
Energetikos ekspertai jau kreipėsi raštu į visas atsakingas institucijas su konkrečiais komentarais ir pasiūlymais, tačiau visos pastabos iki šiol buvo ignoruojamos.