Seimo Pirmininkės Loretos Graužinienės kalba, pasakyta Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonijoje Nepriklausomybės aikštėje

2016 m. birželio 14 d. pranešimas žiniasklaidai

Gerbiamieji,

mūsų tautos ir valstybės istorijoje šalia džiugių ir didingų įvykių yra ir labai skausmingų datų: 1940 metų birželio 15-ąją prasidėjusi Lietuvos sovietinė okupacija ir aneksija ir 1941 metų birželio 14-ąją prasidėję masiniai mūsų šalies žmonių trėmimai į šiaurines Rusijos teritorijas.

Lietuvių tautos genocidą okupantai pradėjo nuo labiausiai išsilavinusių, daugiausiai savo profesinėje veikloje pasiekusių žmonių. Okupantai tikėjosi, kad, netekusi savo šviesuomenės, tauta bus paklusnesnė.

Penki sovietų okupacijos dešimtmečiai būtų buvę nepalyginamai sunkesni, jeigu nebūtume turėję vilties. Viltis išgyventi ir grįžti į Tėvynę palaikė mūsų tremtinius, viltis, kad sovietinė imperija kada nors žlugs, palaikė mus visus.

Šiandien, kai jau trečią dešimtmetį gyvename nepriklausomoje valstybėje, mes taip pat turime viltį. Tai – viltis, kad jokia kita mūsų šalies okupacija ir tautos genocidas niekada nepasikartos. Šio troškimo išsipildymas labai daug priklauso nuo mūsų pačių, nuo mūsų kasdienio darbo.

Šiuose darbuose telydi mus šviesus Lietuvos žmonių, žuvusių nuo sovietų okupacijos ir genocido, atminimas.

Ačiū.

Parašykite komentarą