Seimo frakcija „Tvarka ir teisingumas“, apsvarsčiusi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pateiktus projektus, kuriais siekiama sukurti teisinius pagrindus mišrios kariuomenės, komplektuojamos iš profesinės ir nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių, modeliui įtvirtinti, mano, kad būtina įvairiapusiškai įvertinti ne tik nacionalinio saugumo aspektus, bet ir šalies ekonomines galimybes.
„Kariuomenės modelio įtvirtinimas nėra paprastas. Norint pritraukti karius į profesinę karo tarnybą ir juos išlaikyti kariuomenėje reikia užtikrinti socialinę paramą kariams bei jų šeimoms, o skatinant šauktinius reikia jiems padėti suvokti karo tarnybos privalumus – ugdyti patriotizmą, siekį būti naudingam valstybei,“ – teigia „tvarkiečių“ frakcijos seniūnas Kęstutis Bartkevičius.
Frakcija „Tvarka ir teisingumas pabrėžia, jog komplektuojant kariuomenę mišriu būdu, jos sistema, kaip ir reforma, turi atitikti valstybės demografines, ekonomines ir finansines galimybes.
„Įteisinta piliečių prievolė pasirinktinai atlikti konstitucinę pareigą ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo pažeidžia lygiateisiškumo principą. Atnaujinus šaukimą į privalomąją karo tarnybą, įteisinta abejotina šio proceso įgyvendinimo procedūra, nes jei nėra pakankamai savanorių, šaukimui į 9 mėnesių trukmės privalomąją pradinę karo tarnybą kviečiami atsitiktiniu būdu, tai yra burtu keliu,“ – tvirtina frakcija „Tvarka ir teisingumas“.
Parlamentarai pabrėžia, svarbiausia, kad jaunuoliai suvoktų, jog tarnauti kariuomenėje yra ne prievolė, o pilietinė pareiga, todėl trijų mėnesių trukmės kariniai mokymai galėtų visiems jaunuoliams suteikti profesinių žinių bei praktinių įgūdžių.