Birželio pabaigoje Tarptautinė energetikos agentūra Londone pateiks „Specialiąją ataskaitą energetikos ir oro kokybės klausimais“. Dokumentas, skirtas energetikos įmonių keliamai atmosferos taršai, iš esmės taps pirmuoju bandymu pažvelgti į tai, kaip energetikos sektoriaus įmonės atsižvelgė į 2015 metų pabaigoje Paryžiuje įvykusios konferencijos klimato kaitos klausimais išvadas ir sprendimus bei visa tai taiko praktikoje.
Pastaruoju metu itin akivaizdžiai pastebima, jog į energetikos kompanijų technologinius procesus būtina diegti gamtą tausojančius principus. Pavyzdžiui, neseniai Vokietijoje vykusios plataus masto protesto akcijos prieš rudosios anglies naudojimą elektros energijai gaminti parodė, kad visuomenė vis mažiau linkusi taikstytis su įmonių kenkiančių aplinkai, veikla.
Tenka kalbėti ne vien apie visuomenės aktyvistų protestus. Panašių tendencijų pastebima ir Europos šalių vyriausybių lygmeniu. Pavyzdžiui, Prancūzijos energetikos ministrė Segolen Royal šiomis dienomis pareiškė, kad importuoti skalūnų dujas iš JAV gali būti uždrausta, nes jų žvalgyba naudojant hidraulinio uolienų ardymo technologiją yra ekologiškai nesaugi.
Tokiu būdu integruojant į gamybos procesą technologijas bei sprendimus, padedančius maksimaliai sumažinti kenksmingų teršalų išmetimą į aplinką, energetikos sektoriaus bendrovėms pirmiausia iškyla verslo efektyvumo, rinkos dalies išsaugojimo, plėtros ir augimo problema esant tokioms sąlygoms, kai vartotojai įvairiausiais lygmenimis, pradedant asmenimis, pildančiais kuro atsargas degalinėse, ir baigiant vyriausybėmis šalių, kuriose vis daugiau dėmesio skiriama kompanijų veiklos daromam poveikiui regionų ir visos planetos ekologijai.
Šiame kontekste visuomenė itin atidžiai stebi naftos rinką, kuri šiuo metu patiria globalių struktūrinių pokyčių, susijusių su pasiūlos ir paklausos santykiu, su į rinką ateinančiais naujais stipriais žaidėjais, pavyzdžiui, Iranu, bei daugeliu kitų veiksnių. „Fitch“ agentūros turimais duomenimis, septynių didžiausių Europos naftos gavybos bendrovių pelnas 2015 metais sumažėjo 34 procentais. Prognozuojama, kad 2016 metais pelnas sumažės dar 22 procentais. Kai kam gali pasirodyti, kad susiklosčiusi tokia situacija anaiptol neskatina didinti išlaidų, reikalingų diegti į naftos gavybos ir perdirbimo veiklą technologijoms, mažinančioms poveikį aplinkai. Tačiau šio sektoriaus didžiausių bendrovių praktika rodo, kad taip nėra, ir būtent ekologinis veiksmingumas vis dažniau tampa svarbiausiu bendrovių dalyvavimo stambiuose tarptautiniuose projektuose pasirinkimo veiksniu.
Imkime neseną pavyzdį. Norvegija – Europos žemyno naftos gavybos lyderė, čia aktyviai pradedami eksploatuoti nauji telkiniai, taip pat ir Barenco jūros šelfe. Tarp bendrovių, gavusių leidimus naftos gavybos veiklai, paminėtinos ne tik Norvegijos „Statoil“ ir „Petoro“ AS bendrovės, bet ir užsienio kompanijos. Pavyzdžiui, pagal neseniai paskelbtus 23-iojo licencijų raundo rezultatus, šalies Naftos ir energetikos ministerija išdavė „Lukoil“ koncerno kompanijai, kurios buveinė yra Rusijoje, licenciją eksploatuoti vieną telkinį
„Lukoil“ bendrovės patirtis įdomi tuo atžvilgiu, kad ji viena iš pirmųjų savo jūriniuose objektuose Baltijoje ir Kaspijoje įdiegė vadinamąją nulinę taršą. Šis principas reiškia, kad į vandenį nepatenka nė viena kenksminga medžiaga. Visos pramoninės ir buitinės atliekos iš naftos gavybos platformų uždaruose konteineriuose siunčiamos perdirbti į krantą. Atliekų susidaro nemažai: gręžimo šlamas (susmulkintos uolienos), techninis ir stovintis vanduo, popierius, plastmasė ir kt. Tačiau į jūrą nepatenka nė vienas lašelis, nė viena dulkelė, nė viena skiautelė. Ypač tai svarbu atliekant gręžimo darbus ir statant kompleksą, kai į krantą tenka gabenti šimtus tonų atliekų.
Labai keista, kad būtinybę siekti „nulio“ teko aiškinti skeptikams. Daug kas manė, kad tas šlamas nėra labai pavojingas. O juk vykstant gręžimo darbams į krantą būdavo išgabenama po 150-250 trijų kubinių metrų talpos konteinerių su atliekomis per mėnesį… Dabar perdirbtos mišrios atliekos tampa neutralios, absoliučiai saugios jūrų gyvūnijai, ir naftos platformų papėdėse, tarsi ant dirbtinių rifų aktyviai auga planktonas arba kriauklelės ir netgi veisiasi nepaprastai reiklios aplinkai žuvys – eršketai.
„Lukoil“ koncerno technologijas ir patirtį šioje srityje HELCOM ir Pasaulinis laukinės gamtos fondas (WWF) rekomendavo kaip pavyzdį naftos gavybos jūros šelfuose ekologiniams standartams sudaryti ir galimą jų įtvirtinimą kaip įstatymų reikalavimus.