Antradienis, liepos 5 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetų vadovybe. Susitikime aptartas pasirengimas artėjančiam NATO viršūnių susitikimui Varšuvoje, padėtis po Jungtinės Karalystės žmonių sprendimo pasitraukti iš Europos Sąjungos bei ES santykių su Rusija perspektyva.
Prezidentės teigimu, šiame NATO viršūnių susitikime priimti sprendimai turės ilgalaikį poveikį mūsų šalies ir viso regiono saugumui. Lietuva drauge su kitomis Baltijos šalimis ir Lenkija siekia galutinio sąjungininkų pritarimo tarptautinių batalionų dislokavimui regione, iš anksto dislokuotos karinės technikos, reguliariai atnaujinamų gynybos planų bei priemonių, padėsiančių užtikrinti, jog esant būtinybei Baltijos šalis operatyviai pasieks NATO pastiprinimas.
Susitikime su Seimo komitetų vadovybe šalies vadovė pabrėžė, jog derybose dėl Jungtinės Karalystės ir ES santykių ateities Lietuva turi būti pasirengusi ginti savo žmonių ir verslo interesus. Bet koks ES susitarimas su Jungtine Karalyste turi būti grindžiamas abipusėmis teisėmis ir pareigomis. Šiai šaliai siekiant likti bendrosios ES rinkos dalimi, ji turės užtikrinti, kad nebūtų pažeisti pamatiniai – laisvo žmonių, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimo principai.
Kol Jungtinė Karalystė yra Europos Sąjungos narė, jai tebegalioja visa ES teisė. Todėl ši šalis turi apsaugoti joje gyvenančius ir dirbančius ES piliečius nuo diskriminacijos, smurto bei neapykantos kitataučiams kurstymo. Apie tai Prezidentė ir kitų ES šalių vadovai kalbėjosi su Jungtinės Karalystės Premjeru Deividu Cameronu praėjusią savaitę Briuselyje vykusioje Europos Vadovų Taryboje.
Praėjusią savaitę Europos Sąjungai priėmus vieningą sprendimą pratęsti sankcijas Rusijai, susitikime buvo kalbama ir apie ES santykių perspektyvas su šia šalimi. Lietuva laikosi nuoseklios pozicijos, jog sankcijos Rusijai turi būti tęsiamos, kol nebus pilnai įgyvendinti Minsko susitarimai. Tęsiantis paliaubų pažeidimams, bet koks nuolaidžiavimas ar bandymai grįžti prie įprastinių santykių kelia grėsmę ne tik Ukrainos, bet ir visos Europos saugumui.