Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus teikimą, 2016 m. liepos 11 d. pasirašė dekretą (nuoroda: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/b6fe30c0477011e6bd3bfefc575ccac4) dėl Felikso Dobrovolskio skyrimo Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriumi penkeriems metams.
„Noriu padėkoti Jos Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentei ir gerbiamam Ministrui Pirmininkui už išreikštą pasitikėjimą, suteikiant man galimybę toliau vadovauti Ryšių reguliavimo tarnybai, – sako antrąją kadenciją nuo liepos 12 d. pradedantis RRT direktorius Feliksas Dobrovolskis. – Artimiausiais metais tiek Lietuvos, tiek visos Europos ryšių sektoriaus laukia nemažai svarbių iššūkių – jie iš esmės nulems mūsų tarnybos veiklos prioritetus ir kryptis.“
Pasak F. Dobrovolskio, vienu svarbiausių RRT uždavinių bus užtikrinti, kad 700 MHz radijo dažnių juostą, arba vadinamąjį antrąjį „skaitmeninį dividendą“, būtų galima panaudoti plačiajuosčio belaidžio ryšio paslaugų plėtrai, o TV programų transliavimo paslaugas teikti kitais radijo dažniais. Šis išteklius bus labai svarbus, valstybėms plėtojant naujos kartos, arba 5G, belaidžio ryšio tinklus ir paslaugas. Europos Sąjungos valstybėms narėms rekomenduojama 700 MHz radijo dažnių juostą atlaisvinti plačiajuosčio belaidžio ryšio sistemoms iki 2020 m. vidurio, tačiau su Europos Sąjungai nepriklausančiomis valstybėmis besiribojančioms šalims, tokioms kaip Lietuva, tai išlieka nemažas iššūkis – nepakanka TV programų transliavimui pradėti naudoti kitus radijo dažnius šalies viduje, bet būtina pasiekti tarptautinio koordinavimo susitarimus su kaimyninėmis valstybėmis, kurios tebenaudoja 700 MHz dažnių juostas transliavimo bei oro navigacijos paslaugoms. Pirmieji svarbūs žingsniai jau padaryti – 2015 m. vykusios Pasaulinės radijo ryšio konferencijos WRC-15 metu pasirašyti svarbūs susitarimai tarp Lietuvos ir Baltarusijos bei Lietuvos ir Rusijos dėl oro navigacijos ir plačiajuosčio radijo ryšio suderinamumo sąlygų. Toliau numatomos derybos dėl televizijos ir plačiajuosčio radijo ryšio sistemų suderinamumo sąlygų nustatymo, o kaip rodo patirtis, tokio pobūdžio derybų procesas būna ilgas ir sudėtingas.
Kita RRT direktoriaus įvardyta svarbi užduotis tarnybai – toliau gerinti sąlygas plačiajuosčio ryšio plėtrai, užtikrinant efektyvią konkurenciją elektroninių ryšių paslaugų teikimo rinkoje ir šių paslaugų vartotojų teisių apsaugą. Čia svarbų vaidmenį atliks šiuo metu į Lietuvos nacionalinę teisę perkeliamos Direktyvos 2014/61/ES dėl priemonių sparčiojo elektroninių ryšių tinklų diegimo sąnaudoms mažinti nuostatos. Rengiami teisės aktų pakeitimai, kuriais RRT numatoma suteikti naujų funkcijų ir įgaliojimų reguliuojant ir prižiūrint bendrą elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties infrastruktūros įrengimą ir bendrą elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties infrastruktūros naudojimą. Tarnybai atliekant rinkų tyrimus ir nustatant įpareigojimus didelę įtaką rinkoje turintiems subjektams, toliau bus užtikrinama, kad elektroninių ryšių infrastruktūra, pvz., ryšių kabelių kanalai, būtų pasiekiami visiems rinkos žaidėjams. Paminėtina ir šiuo metu Europos Komisijos atliekama elektroninių ryšių reguliavimo sistemos peržiūra, kurios tikslas – iš esmės atnaujinti elektroninių ryšių reguliavimo sistemą Europos Sąjungoje. Šiuose procesuose aktyviai dalyvauja ir BEREC (Europos elektroninių ryšių reguliuotojų organizacija), kurios narė yra RRT.
Svarbi tarnybos veiklos sritis ir ateityje bus Rytų partnerystė. Tarnyba jau kelerius metus aktyviai bendradarbiauja su Rytų partnerystės šalimis – Armėnija, Azerbaidžanu, Baltarusija, Gruzija, Moldova, Ukraina. Artimiausioje ateityje RRT sieks užtikrinti geresnes tarptinklinio ryšio sąlygas Lietuvos vartotojams, keliaujantiems po Rytų Europos šalis. Aukštos tarptinklinio ryšio kainos tarp Rytų partnerystės ir ES šalių yra labai aktualus klausimas, pirmieji darbai jį sprendžiant jau pradėti. Toliau planuojamas aktyvus RRT dalyvavimas ieškant šalims geriausių sprendimų, dalijantis žiniomis, ekspertine patirtimi, organizuojant bendrus darbinius susitikimus, sudarant tarpinstitucinius susitarimus ir kt.
Dar viena reikšminga tarnybos veiklos sritis, pasak F. Dobrovolskio, išliks dalyvavimas Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) taryboje. ITU Tarybai suteikti platūs įgaliojimai sprendžiant svarbius elektroninių ryšių politikos klausimus, siekiant, kad ITU veikla, politika ir strategija visiškai atitiktų dinamiškos, sparčiai kintančios elektroninių ryšių srities aktualijas. 2014 m. spalio mėn. ITU Aukščiausioje plenarinėje konferencijoje Lietuva buvo išrinkta į ITU Tarybą 2015–2018 m. kadencijai. Bus siekiama užtikrinti Lietuvos dalyvavimą šioje prestižinėje organizacijoje ir po 2018 metų, taip didinant mūsų šalies tarptautinį žinomumą ir galimybę dalyvauti priimant elektroninių ryšių sričiai itin svarbius sprendimus.
Radiofiziko išsilavinimą įgijęs F. Dobrovolskis Ryšių reguliavimo tarnyboje dirba daugiau kaip 15 metų, pastaruosius penkerius metus jis vadovavo RRT.