Sutaupo iki 90 proc. šilumos
Labai ilgai, sakydami „išvėdink patalpą“, turėdavom omenyje tai, kad tiesiog reikėtų atidaryti langą. Visgi toks požiūris jau gerokai pasenęs. UAB „Amalva“ specialistas įsitikinęs, jog tokį natūralų vėdinimą jau iš viso reikėtų pamiršti.
„Jis jau senų seniausiai nebeveikia. Veikė jis nebent sovietiniais laikais, kai langai buvo kiauri. Pagrindinis jo trūkumas yra neekonomiškumas. Juk šiltas oras tiesiog išmetamas į orą. Taip prarandama daugybė energijos. Be to, toks vėdinimas yra beveik visiškai nekontroliuojamas procesas. Keičiantis vėjo krypčiai, temperatūrai, juk nestovėsi ištisai prie orlaidės. Ką jau kalbėti apie iš lauko vidun patenkančias dulkes, įvairius garsus. Jokio komforto“, – kalbėjo R. Kaulakys.
Vėdinimo sistema prasideda nuo gerai pastatyto, sandaraus namo. Aišku, šimtaprocentinio sandarumo, lyg kokio stiklainio su dangteliu, nepasieksi, bet reikia siekti maksimalių sandarumo rezultatų.
„Šiandien sandarumo normos tik griežtėja. Jau ilgus metus veikia ir Pasyvaus namo asociacija, kuri skleidžia šią idėją. O joks sandarus namas negali egzistuoti be geros vėdinimo sistemos. Jos turi būti su rekuperacijos funkcija, vadinamąja šilumos grąža. Tokios sistemos gali padėti labai daug sutaupyti. Nuo 80 iki 90 proc. šilumos“, – skaičiuoja pašnekovas.
Šiuolaikinės vėdinimo sistemos ne tik labai ekonomiškos, bet ir maksimaliai patogios. Jas įmanoma taip sustyguoti, kad jos visiškai prisitaikys prie jūsų poreikių.
„Paskutiniu metu labai ištobulėjo ir sistemų automatinės savybės. Viską galima labai efektyviai užprogramuoti ir valdyti per internetą ar iš mobilaus telefono. Galima netgi vėdinti ne visas patalpas, o tik tas, kuriose tuo metu yra žmonių. Tai leidžia dar daugiau sutaupyti. Visos šios priemonės leidžia, lyginant su natūraliu vėdinimu, sutaupyti 5-10 kartų daugiau energijos“, – teigė R. Kaulakys.
Susirūpinti reikėtų jau projektavimo stadijoje
Vėdinimo sistemas nesunku pritaikyti tiek daugiabučiams, tiek individualiems namams. Tarp šių dviejų pastatų tipų skirtumo praktiškai nėra. Reikėtų nebent atkreipti dėmesį į tai, kad daugiabučiuose dažnai įrengiama centralizuota sistema, kai vienas centrinis agregatas šviežiu oru aprūpina visus butus. Toks sprendimas turi trūkumą: kiekvienas butas tiesiog negali gauti daugiau šviežio oro, nei yra numatyta. Tačiau jeigu sistema necentralizuota, kiekvienas butas gali reguliuoti ją pagal savo poreikius.
Lygiai taip sėkmingai vėdinimo sistemos prisitaiko tiek prie mūrinių, tiek prie medinių namų.
„Kažkokių esminių skirtumų tarp jų nėra. Aišku, mediniams namams vėdinimas dar aktualesnis, nes medis natūraliai traukia drėgmę. Tačiau medžiagos iš esmės nieko nelemia. Daug svarbiau, kaip namas suprojektuotas, kokios jo šiluminės varžos. Jeigu namas kiauras, jį košia vėjas, tai jokia vėdinimo sistema nepadės. Tačiau šiandien taip jau nebebūna. ES įsigalioja normos, kad standartinis medinis namas, kurio rąstai būna apie 20 cm, nebeužtikrina reikiamos šiluminės varžos. Tai reiškia, kad norint pasiekti A energinio naudingumo klasę reikia papildomo šilumos sluoksnio“, – kalbėjo UAB „Amalva“ konsultantas.
Anot jo, nėra jokios abejonės, jog jau projektuojant namą reikėtų suderinti visas jame esančias sistemas. Būna atvejų, kai žmonės nusiperka jau pastatytą namą ir tik tada pradeda galvoti apie visa tai. Tada procesas vyksta žymiai sudėtingiau. Daug geriau, jeigu viskas derinama dar projektavimo metu. Reikėtų žinoti, kokie įrenginiai name veiks, kur jie stovės, kaip bus įrengti ortakiai. Apsispręsti dėl tokių dalykų reikia kuo anksčiau.
Visgi šiandien daugelis žmonių tai ir patys supranta. Susidomėjimas energiniu efektyvumu ir vėdinimo sistemomis tik auga.
„Gal ir buvom atsilikę nuo kitų šalių, ypač Skandinavijos, bet dabar tai jau darosi nebe kažkokia prabangos preke, o savaime suprantamu dalyku. Beveik visi, kurie statosi namą, rūpinasi šiais dalykais. Aišku, visada yra abejojančių. Atseit, jeigu jau šitiek metų gyvenome be vėdinimo, tai ir toliau gyvensime. Tačiau tie, kurie pagyvena mechaniniu būdu vėdinamose patalpose, jau nebenori gyventi kaip anksčiau. Prie komforto žmogus įpranta. Vėdinimas toks jau dalykas – jis nematomas ir nepačiupinėjamas. Tačiau taip ir turi būti. Geriausias vėdinimas toks, kurio tu net nepastebi“,– teigė A. Kaulakys.
Komfovent.lt iliustr.