Rugpjūčio 28 d. įspūdingu Monikos Liu ir Šv. Kristoforo kamerinio orkestro koncertu Kristupo vasaros festivalis atsisveikino iki kitų metų. 22-asis festivalio sezonas du mėnesius kvietė mėgautis figūros negadinančiais muzikiniais desertais – atlikėjai iš Lietuvos, svečiai iš vienuolikos Europos šalių bei JAV, Argentinos ir Brazilijos klausytojus džiugino pasaulio muzikos bei įvairių stilių sintezės projektais.
„Visuomet sudėtinga vienu sakiniu apžvelgti beveik 50 skirtingų koncertų. Tačiau, šį kartą, kalbant apie visą programą, į galvą ateina mintis apie visažisto darbą ir jo lagaminėlį… Pagalvokite, kiek ten skirtingų priemonių vienam veidui. Potėpis po potėpio ir tas pats veidas neatpažįstamai pasikeičia. Koncertuose irgi skamba tik muzika, bet festivalio užduotis – atskleisti bei parodyti jos įvairovę. Taigi, potėpis po potėpio ir mūsų klausytojai išvydo labai įdomių jos veidų,“ – sakė festivalio direktorė Jurgita Murauskienė.
Festivalis gausius muzikos mylėtojų būrius sutraukė į jau tradiciniais tapusius „Sakralinės muzikos valandų“, „Kristupo piknikų“, „Naktinių fortepijono rečitalių“ bei „Valandų mažyliams“ ciklus, kurių koncertai vyko dešimtyje kultūrinių erdvių.
Kristupo vasaros festivalis kasmet atranda ne tik naujas koncertų erdves, bet visuomet siekė ir pasižada toliau siekti klausytojams pateikti kuo daugiau muzikinių atradimų ir įvairovės: „Vien ko vertas flamenko fortepijono rečitalis, kurį surengė pianistas Abdonas Alcarazas. Scenoje vienas žmogus, skamba flamenko muzika be vokalo, be mušamųjų, be gitaros, be šokėjo. Atliekama ji (kas beveik neįtikėtina) klasikiniu instrumentu – fortepijonu, bet salėje toks emocijų sprogimas po pasirodymo, kad verkia ne tik solistas, bet ir ovacijas sukėlę klausytojai… Nežinau ar ką panašaus esu regėjusi… Kitame koncerte skamba fado ir dainininkas Telmo Pires paneigia įsitikinimą, jog jausmingos gali būti tik moterys. O štai vokalistė Viviane (Portugalija) uždainuoja „Širdele, mano“ švaria lietuviška tartimi ir sako, jog kūrinio nuotaika, turinys, melodija ją pakerėjo, tad, ko gero, jis taps nuolatine repertuaro dalimi. Amerikiečiai senjorai veržiasi į „Antikvarinių Kašpirovskio dantų“ pasirodymą. Ir nors perspėjame, jog dainos skambės lietuvių kalba, jų tai visiškai nestabdo, nes yra įsitikinę, jog grupės teatrališkumas ir energija išlygins kalbos barjerą. Tai – vos keli pavyzdžiai kaip festivalis tampa atradimų platforma tiek klausytojams, tiek menininkams,“ – išskirtinius praėjusio festivalio momentus vardija J. Murauskienė.
Šią vasarą festivalis buvo gausus premjerų. Lietuvos publikai pirmą kartą pristatytas iš Leonardo da Vinci brėžinių atkurtą instrumentą – viola organista, kurį ryžosi sukonstruoti lenkų pianistas Sławomiras Zubrzyckis. Pirmą sykį mūsų šalyje koncertavo legendinis pianistas, Latin Grammy laureatas Pablo Ziegler bei šiuo metu pasaulyje geriausiu flamenko šokėju tituluojamas Federico Ordonez. Gausius klausytojų būrius pritraukė ir Prancūzijos ordino už nacionalinius nuopelnus kavalieriaus, violončelininko ir kompozitoriaus Dominique de Williencourt premjera, dedikuota Šv. Kristoforo kameriniam orkestrui bei naujos, dar niekur neskambėjusios programos „Tu ateik į pasimatymą“, kurios metu Evelina Sašenko ir Liudas Mikalauskas drauge su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru atliko kompozitoriaus Benjamino Gorbulskio dainas bei „Monika Liu: I am“, kurioje skambėjo išskirtiniai Berklio koledžo auklėtinės, gerai žinomos elektroninė muzikos atlikėjos, vokalistės Monikos Liubinaitės (Monikos Liu) autorinė kūryba atliekama su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru.
Jaunieji Lietuvos atlikėjai taip pat turėjo galimybę pasirodyti festivalio koncertuose – „Naktiniuose fortepijono rečitaliuose“ plačiajai visuomenei prisistatė net trys M. Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo globojami talentingi jaunuoliai, o „Sakralinės muzikos valandų“ gerbėjus džiugino jaunoji VII Tarptautinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso laureatė Mona Roždestvenskytė.
Gausybę skirtingų muzikos projektų pristatęs ir didelio meno mėgėjų dėmesio susilaukęs Kristupo vasaros festivalis bei jo meno vadovai prof. Donatas Katkus ir Renata Marcinkutė Lesieur (vargonų muzikos ciklas „Sakralinės muzikos valandos“) atsisveikina iki kitos vasaros, o festivalio komanda jau rengia staigmenas ateinantiems metams. Kad vasaros festivalio laukimas neprailgtų – žiemą muzikines dovanas dalins Kristupo Kalėdos!
Foto: Evgenia Levin