Aplinkos ministerija pritaria Valstybės kontrolės, atlikusios Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos auditą, išvadai, kad šios programos lėšos neturėtų būti naudojamos ministerijai pavaldžių miškų ūkio įstaigų veiklai finansuoti. Tačiau tokį finansavimą, kuris iš šios programos skiriamas Valstybinei miškų tarnybai ir Generalinei miškų urėdijai, nustato Miškų įstatymas.
„Aplinkos ministerija ne kartą yra pasisakiusi, kad šios įstaigos būtų finansuojamos ne iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos, o iš ministerijai skiriamų bendrųjų biudžeto asignavimų, tačiau tam turi pritarti Finansų ministerija, atitinkamai planuodama biudžeto išlaidas“, – sako ministerijos kancleris Robertas Klovas.
Programos pajamas sudaro valstybinių ir nuo 2015 m. privačių miškų valdytojų į valstybės biudžetą sumokėti 5 proc. atskaitymai iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką bei asmenų mokamos kompensacijos už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis.
Auditoriai pažymėjo, kad nepanaudojama apie 10 mln. eurų programos lėšų. Tačiau didžioji dalis šių lėšų, pasak Roberto Klovo, yra sukaupta tikslingai. Jos bus skirtos naujiems miškams įveisti kompensuojant už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis ir didinant šalies miškingumą. Tai yra kryptingai planuojama daugiametė veikla. Iš šių lėšų bus steigiamos sėklinės plantacijos, plėtojami valstybiniai medelynai, auginami sodmenys, atliekamos teritorijų planavimo procedūros, miškų urėdijoms perduodama ar valstybės vardu įsigyjama žemė miškams įveisti, vykdomi šių naujų miškų priežiūros ir apsaugos darbai.
Vienintelė kliūtis miškų įveisimo darbams spartinti ir šalies miškingumui didinti – tai stringantis šiam tikslui skirtos žemės perdavimas iš laisvo valstybės žemės fondo miškų urėdijoms. Pavyzdžiui, 2015 metais, nepaisant visų Aplinkos ministerijos pastangų, Nacionalinė žemės tarnyba miškų urėdijoms perdavė apie 500 ha, o šiemet tik 420 ha žemės miškui įveisti, nors urėdijos pagal Nacionalinę miškų ūkio sektoriaus plėtros programą kasmet galėtų įveisti 2-3 tūkst. ha naujų miškų. Todėl Aplinkos ministerija jas įpareigojo žemės planuojamiems miškams įveisti papildomai įsigyti iš privačių savininkų. Tik išsprendus žemės problemą, ministerijos požiūriu, galima veiksmingai panaudoti programos lėšų likutį šalies miškingumui didinti.