Vilniaus „šiukšlių krizė“: kokias pamokas turėtų išmokti kitos savivaldybės?

Vilnių krečiant „šiukšlių krizei“, kai privatus operatorius sustabdė atliekų priėmimą, o vežėjai neturi kur vežti atliekų arba jos keliauja tiesiai į sąvartyną, tapo rimtu įspėjimu kitoms savivaldybėms.

 „Žinutė paprasta: didieji Europos Sąjungos pinigai paskirstyti, statybos į pabaigą ir dabar turėsime rodyti organizacinius gebėjimus, kad su gyventojų mokama politiškai mažiausia įmoka būtų racionaliai „išlaikoma“ visa sukurta sistema. Reiks daug ūkiško požiūrio, atsakomybės, principingumo ir skaidrumo. Ar savivaldybės pasiruošę depolitizuoti sistemą? O gal atėjo laikas perimti šitą sritį ar bent jos kainodarą į valstybės rankas?“, – kviečia diskusijai rytoj prasidedančio forumo „Atliekų tvarkymas“ turinio vadovė, UAB „Ekokonsultacijos“ vadovaujanti partnerė Lina Šleinotaitė-Budrienė.

Visoje Europoje, ne išimtis ir Lietuvoje, nuolat vyksta diskusijos, teisminiai ginčai dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo modelio: be konkurso pavesti paslaugas teikti savivaldybės įmonei ar konkurso būdu parinkti paslaugų teikėją? Lietuvoje organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, įskaitant reikiamos infrastruktūros sukūrimą ir paslaugos teikėjo parinkimą, pavesta savivaldybėms – savo kontroliuojamas įmones šiuo metu turi 28 savivaldybės.

„Kad ir koks yra neefektyvus daugelio valstybinių įmonių valdymas, vis tiek pasisakau už tai, kad komunalinių atliekų tvarkymas liktų valstybės rankose, nes sudėtingų procesų perdavimas privačiam verslui, dažniausiai dėl to paties verslo įtakos, būna neefektyvus“,– įsitikinęs Simonas Barsteiga, CSD INŽINIERIAI, UAB vadovas ir pabrėžia, kad Europos šalių patirtis rodo, jog valstybinis valdymas – nebūtinai neefektyvus, o tam, kad jis būtų efektyvus, būtina skirti kompetentingus, stiprius ir atsakingus institucijų vadovus, kurių sprendimai būtų palaikomi politikų ir visuomenės.

Tačiau tokią praktiką skundžia kiti rinkos dalyviai, Konkurencijos taryba savo ruožtu inicijuoja tyrimus dėl konkurencijos ribojimo. Visgi, be Konkurencijos įstatymo galioja tokio paties teisinės hierarchijos lygmens Viešųjų pirkimų įstatymas, numatantis vidaus sandorius.

„Nėra ginčo, jog ES teisė leidžia valstybėms narėms numatyti išimtis iš viešųjų pirkimų ir koncesijų įstatymų, kuomet jų procedūros nėra taikomos. Vidaus sandoris yra savivaldybių teisė, o ne pareiga. Tą dar kartą pakartojo Vyriausiasis administracinis teismas, šių metų gegužės mėnesį nagrinėdamas Vilniaus rajono savivaldybės situaciją. Ar mes abejojame įsiteisėjusiais teismų sprendimais? Siūlau diskutuoti ne apie formą (viešas vs privatus kapitalas), o turinį – kokiu būdu operatorius parenkamas ir kokios to pasekmės?“, –  ragina iLAW partnerė, advokatė Vilma Ramanauskaitė.

Diskusijų forumas „Atliekų tvarkymas“ prasideda rytoj. Kieno „rankose“ – privačių tvarkytojų ar savivaldybių įmonių – turėtų būti komunalinių atliekų tvarkymas, kad „šiukšlių krizių“ būtų išvengta? Ar privatus sektorius atliekų tvarkyme – panacėja? Kokios tendencijos Europoje?

 Daugiau informacijos apie renginį www.atliekutvarkymas.com

Parašykite komentarą