Jeigu seniau valstybės dažniausiai konkuruodavo natūraliais gamtiniais ištekliais, dabar lemiamu veiksniu vis dažniau tampa talentingi žmonės ir jų turimos žinios. Nuolat tobulėjant aukštosioms technologijoms, jų valdymui reikia turėti specifinių žinių ir įgūdžių. Nekvalifikuotas darbas dažnu atveju vykdomas kur kas efektyviau, kai jį iš žmonių perima mašinos. Pasaulis ir Lietuva įžengė į inovacijų ekonomikos erą, kurioje lyderiaujančios ar to siekiančios šalys planuoja ir įgyvendina veiklas, kur didžiausia pridėtinė vertė sukuriama taikant žinias, naujoves ir mokslinius tyrimus. Tam būtini intelektualūs, kūrybiški žmonės, aukštos kvalifikacijos tyrėjai, kūrėjai ir inovatoriai.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO, angl. OECD) 2015 m. tyrimo ataskaitoje skelbiama, kad per pastarąjį dešimtmetį aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių, tarp 25–34 m. amžiaus gyventojų, skaičius EBPO šalyse išaugo nuo 32 iki 45 proc. bei, tikėtina, iki 2030 m. ir toliau augs.
Lietuva pagal išsilavinusių suaugusiųjų skaičių yra viena pirmaujančiųjų (55 proc.) pasaulyje, tačiau daugeliui darbdavių, ekspertų susirūpinimą kelia studijų kokybė. Prognozuojant ateities specialistų parengimo kokybę, vienas iš kriterijų yra stojančiųjų pasirengimas studijomis. Metai iš metų viešojoje erdvėje keliamas klausimas – ar valstybinius egzaminus geriausiai išlaikiusieji išvyksta studijuoti į užsienį, o į Lietuvos universitetus stoja vidutiniokai ar silpnai pasirengę studijoms jaunuoliai?
„Prasidėjus naujiems mokslo metams galime konstatuoti – dauguma geriausiai išlaikiusiųjų egzaminus pasiliko studijuoti Lietuvoje”, – pažymėjo Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro ekspertas Gintautas Jakštas.
Šiemet bendrajame priėmime į aukštąsias mokyklas dalyvavo 83 iš 93-jų (beveik 90 proc.) 2016-ųjų metų abiturientai, kurie už 3 ar daugiau valstybinius brandos egzaminus gavo 100 balų įvertinimą. Iš jų 68, beveik 82 proc., pasirašė sutartis su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis. Daugiausiai jų įstojo į Vilniaus universiteto (65 proc.) bei Kauno technologijos universiteto (22 proc.) fizinių (54 proc.) ir biomedicinos (22 proc.) mokslų sritis. Daugiausiai, iš viso 32 proc., tris ar daugiau šimtukų surinkusiųjų įstojo į programų sistemų studijų programas Vilniaus universitete bei Kauno technologijos universitete. Į populiariausiųjų penketą taip pat pateko Vilniaus universiteto medicinos, taikomosios fizikos ir politikos mokslų programos.
Lyginant su kitais abiturientais, šimtukininkai kur kas dažniau įstojo į matematikos ir kompiuterių mokslo bei medicinos ir sveikatos krypčių grupei priskiriamas programas, kai kurias Vilniaus universiteto siūlomas socialinių mokslų programas: teisę, politikos mokslus, ekonomiką. Didžioji dalis šių abiturientų sutartį pasirašė su Vilniaus universitetu, Kauno technologijos universitetu ir Vilniaus Gedimino technikos universitetu.
2016 m. 253 abiturientai gavo po du šimto balų įvertinimus valstybiniuose brandos egzaminuose, iš 228 (90 proc.) dalyvavusiųjų bendrajame priėmime net 206 (90 proc.) – sėkmingai įstojo.
Dauguma šių abiturientų – 56 proc., įstojo į VU, 22 proc. – į KTU. Lyginant studijų sritis, beveik pusė (47 proc.) pasirašė sutartis studijuoti fizinius mokslus, 24 proc. – biomediciną. Daugiausiai šių abiturientų įstojo į programų sistemų studijų programas VU (17 proc.) ir KTU (13 proc.), medicinos programas VU (11 proc.) ir LSMU (4 proc.).
2016 m. 1059 abiturientai nors viename egzamine gavo 100 balų įvertinimą, 871 (82 proc.) iš jų – dalyvavo bendrajame priėmime ir 786 (90 proc.) įstojo: 45 proc. – į VU, 19 proc. – KTU, 10 proc. – VGTU. Tarp dešimties daugiausiai abiturientų, gavusių 100 balų viename VBE, priėmusių AM institucijų – viena kolegija (VK). 28 proc. įstojusiųjų pasirašė sutartis studijuoti fizinius, 23 proc. – biomedicinos, vos mažiau, 22 proc. – socialinius mokslus. Daugiausiai, šimtą balų surinkusiųjų, įstojo į programų sistemų studijų programas KTU (66) ir VU (37). Tarp dešimties daugiausiai šių abiturientų priėmusių programų pateko tik dvi, nepriklausančios matematikos ir kompiuterių bei medicinos ir sveikatos krypčių grupėms: VU teisės ir politikos programos.
Bendrajame priėmime dalyvavo 1460 abiturientų, už egzaminus negavusių maksimalių įvertinimų, tačiau nors viename jų surinkusių 95-99 balus, o įstojo – 1349 (92 proc.): 38 proc. į VU, 17 proc. – KTU, 12 proc. – VGTU.
Dauguma šimtukininkų įstojo į fizinių arba biomedicinos mokslų programas, tačiau egzaminuose surinkusiųjų 95–99 balus, pasiskirstymas kitoks: daugiausiai šių abiturientų įstojo į socialinių mokslų (24 proc.), vos mažiau į biomedicinos (23 proc.) ir fizinių (21 proc.) mokslų srities studijas. Daugiausiai (79) šių studentų pasirašė sutartį studijuoti programų sistemas KTU, 68 įstojo į mediciną VU, 36 – LSMU.
Gintautas Jakštas yra Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) Studijų politikos analizės skyriaus vedėjas. www.mosta.lt
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) yra valstybės biudžetinė įstaiga, vykdanti mokslo ir studijų sistemos stebėseną, organizuojanti ir atliekanti mokslo ir studijų sistemos būklės analizę, teikianti mokslo ir studijų politikai įgyvendinti reikalingą informaciją ir rekomendacijas dėl mokslo ir studijų politikos tobulinimo.