Į IV metų ketvirtį žengiame, fiksuodami, kad itin lėtai kinta rinkos, palūkanų normos ir auga ūkis, dėl to padidėjo nerimas ir socialinė nelygybė.
IV ketvirtį dėmesį galima ir privaloma sutelkti į JAV prezidento rinkimus, kurių laimėtojas tampa vis sunkiau nuspėjamas. Tai nepalankus metų laikas rizikingai investuoti, be to, šiuo periodu vyriausybės ima vengti kalbų apie tai, kaip trūksta pinigų biudžeto išlaidoms. Kitaip tariant, tai „pasirodymo metas!“
Pasilieku prie savo nuomonės, kad pasaulis negali išgyventi, turėdamas stipresnį JAV dolerį. Neatsižvelgiant į tai, pastaruosius kelis mėnesius mes su „Saxo Bank“ komanda buvome sutelkę dėmesį į tai, kaip auga nevyriausybinio sektoriaus kapitalo kaina ir lėtai, bet užtikrintai nyksta finansavimas JAV doleriais. Tai lėmė teigiamą mūsų trumpojo ir vidutinio laikotarpio nuostatą apie JAV dolerį, laukiant, kol įvyks EUR / USD kurso 1,00 ribos išbandymas ir USD / JPY kursas stabilizuosis ties 100,00. Be to, mes, atitinkamai įvertindami ilgąjį laikotarpį, laikome trumpas aukso ir sidabro pozicijas.
Dar viena priežastis tikėtis, kad JAV doleris brangs, baigiantis metams, yra skolos rinka. „TED“ kainų skirtumas, tradiciškai iliustruojantis kredito riziką, metams bėgant, padidėjo 40 bazinių punktų, kaip ir tarpbankinę pinigų kainą matuojantis LIBOR.
Nors šiemet dar tik laukiame, kol JAV Federalinės rezervų sistemos palūkanų normos bus pakeltos, rinkose laisvai judanti nedidelė pinigų suma, nepatirdama vyriausybės įtakos, palūkanų normas kilstelėjo jau ne vieną, o net du kartus. Taip pat labai tikėtina, kad JAV Federalinė rezervų sistema po JAV rinkimų atliks dar vieną manevrą – yra 60 proc. tikimybė, jog palūkanų normos bus pakeltos gruodžio mėn.
JAV Federalinė rezervų sistema vis dėlto nori kelti palūkanų normas, o Europos, Anglijos ir Japonijos centrinių bankų amunicija baiginėjasi, taigi vis sunkiau darosi apsisaugoti nuo rinkų smukimo. Pastaruoju metu ne tik matėme, kaip politinių sprendimų priėmėjai netiesiogiai pripažįsta, kad kiekybinis skatinimas ir kiekybinis bei kokybinis piniginis skatinimas yra neveiksnus, bet ir baiminasi, jog šios priemonės gali sukelti burbulus nekilnojamojo turto bei kitose rinkose. Jie pagaliau ima suvokti, kad reikia kažko kito.
Tačiau kas tai galėtų būti?
Na, nauja tėra pamiršta sena (nepameskite mano minties), mat pasaulis vėl svajoja išsigelbėti, pasitelkdamas mokestinį skatinimą. Būtent toks vaistas vartotas 2009 metais – jis pradėjo šį itin neįprastą verslo ciklą. Tačiau turime atkreipti dėmesį į vieną išlygą.
Mokestinį deficitą kontroliuoja politikai, o dauguma vyriausybių, ypač Vakarų šalių, šiuo metu laikosi dietos. JAV, Prancūzijoje ir Vokietijoje laukiama rinkimų. Įprastai rinkiminiu laikotarpiu ir 100 dienų po rinkimų niekas nevyksta. Tad, nors per likusius 2016 metus girdėsime kalbant, kad vieną dieną sulauksime didesnio mokestinio skatinimo ir kad reikia daugiau investuoti į infrastruktūrą, politinis kalendorius apribos šiuos veiksmus – iš esmės nukels reikalingas priemones iki… kitų metų!
Atrodo, kad 2017 metai yra dar vieni prarasto augimo metai. Tačiau turiu nuojautą, jog tais metais daug kas grius, kils triukšmo ir įvyks ribinių pakitimų. Visa tai paskatins pokyčius, kurių aš reikalauju jau daugybę metų.
Respublikonų kandidatas Donaldas Trumpas gali laimėti ar pralaimėti JAV rinkimus, tačiau negalime ignoruoti jo rėmėjų. Socialinė sutartis ir toliau neveikia. Matome daugybę to pasekmių.
Respublikonų kandidatas Donaldas Trumpas gali laimėti ar pralaimėti JAV rinkimus, tačiau negalime ignoruoti jo rėmėjų. Socialinė sutartis ir toliau neveikia. Matome daugybę to pasekmių.
Dėl protokolo noriu paminėti, jog manau, kad D. Trumpas taps kitu JAV prezidentu, tačiau ne dėl vertybių, kurioms jis atstovauja, juo labiau ne dėl jo pareiškimų, o dėl to, kad šis žmogus yra itin „antisisteminis“. Jei D. Trumpas užims Baltuosius rūmus, taip nutiks ne dėl jo paties nuopelnų, o dėl ypatingo Demokratų partijos kandidatės Hillary Clinton, kuri atstovauja „daugiau to paties“ sampratai, nuskurdinusiai daugelį amerikiečių, nepopuliarumo.
Nepamirškite, kad socialinė sutartis per amžius buvo paremta įsitikinimu, jog taip pasipelno tiek valdantieji, tiek valdomieji, o ne dabartiniu „apsimeskime ir pratęskime tai“ ciklu. Valdomieji prarado darbus, pajamas, kuriomis jie disponavo, ir tikėjimą ateitimi.
Drįsčiau teigti, kad bet kuris asmuo, kuris kandidatuoja į postą, pasitelkdamas „antisisteminę“ platformą, bus išrinktas bet kur pasaulyje. Tačiau taip nutiktų ne dėl gerų tų žmonių savybių ar idėjų, o todėl, kad šis pasaulis paprasčiausiai daugiau nebegali taikstytis su „daugiau to paties“ idėja. „Daugiau to paties“ – tai pasaulis, pasiekęs niekad neregėtą nelygybės mastą, žemiausią produktyvumo lygį, spaudžiantį palūkanų normas ir infliaciją, jame mažiausiai per visus laikus kinta rinkos ir tvyro maksimalus abejingumas.
Manau, jog IV ketvirtį išvysime pirmus politinius pokyčius, Jie sužadins rinkų kaitą. Iš pradžių rinkos dalyviai bus šokiruoti, pastebėję, kad sudėtinės jų portfelio dalys taip koreliuoja, kad apsisaugoti nepadeda nei obligacijos, nei auksas. Paskutinis įspėjimas yra šiandien regima įvairių turto klasių koreliacija, siekianti beveik 70 proc. Tai reiškia, kad nebepajėgiama apriboti rizikos, visiems aktyvams judant ta pačia kryptimi. Kitaip tariant, per aštuonerių ilgų metų ciklą grįžome į pradinį tašką, nepadarę jokio progreso. Žmonės pasijuto pernelyg pavargę sukti ratą – nebeliko nieko, kas norėtų vėl jį įsukti.
Visi makroekonominiai pokyčiai istoriškai yra išprovokuoti politinių klaidų. Būtų didelė klaida, jei D. Trumpas taptų prezidentu, tačiau ji paskatintų griūtį, kurios pasauliui reikia.
Numatomas nelygus kelias, tad patariame užsidėti šalmus. Tačiau ši kelionė taip pat sugriaus daug braškančių dabartinės rinkos pamatų.
Steenas Jakobsenas, „Saxo Bank“ investicijų vadovas ir vyriausiasis ekonomistas